DI nuotraukaPrancūziškas troškinys su dešra ir daržovėmis
Prancūziškas troškinys su dešra ir daržovėmis – greitas, sotus ir pilnas skonio patiekalas.
Žymos nustatomos automatiškai iš ingredientų ir gali būti neteisingos. Jei tai svarbu, patikrinkite pakuotę.
Ingredientai
- 400 g Dešra supjaustyta griežinėliais
- 1 kg Bulvės supjaustytos kubeliais, išvirtos ir atvėsintos
- 1 vnt. Svogūnas smulkiai supjaustytas
- 1 skiltelė Česnakas smulkiai supjaustytas
- 1 vnt. Baklažanas supjaustytas kubeliais
- 2 vnt. Morka supjaustyta plonais griežinėliais
- 2 vnt. Paprika supjaustyta kubeliais
- 1 vnt. Cukinija supjaustyta kubeliais
- 1 šaukštelis Džiovintas čiobrelis
- 0.5 šaukštelis Džiovintas rozmarinas
- 1 šaukštelis Rūkyta paprika
- 400 g Konservuoti smulkinti pomidorai
- 100 ml Sultinys
- 50 ml Plakamoji grietinėlė
- 1 šaukštas Alyvuogių aliejus kepimui
- Druska
- Juodieji pipirai šviežiai malti
- 1 ryšulėlis Petražolės lapeliai
Žingsniai
Alyvuogių aliejuje didelėje keptuvėje apkepkite dešrą, kol ji gražiai apskrus ir šiek tiek sutraškės.
Sudėkite svogūną, česnaką, baklažaną, morką, papriką, cukiniją, čiobrelį, džiovintą rozmariną ir rūkytą papriką bei kepkite, kol daržovės apskrus.
Sudėkite bulves, konservuotus smulkintus pomidorus, daržovių sultinį ir šiek tiek grietinėlės.
Troškinkite uždengę 10 minučių, tuomet pagal skonį pagardinkite druska ir šviežiai maltais juodaisiais pipirais.
10 minPatiekite giliose lėkštėse, apibarstę šviežiomis petražolėmis.
Kas buvo pakeista
Troškinimo laikas (10 min.) aiškiai nurodytas žingsnio duomenyse, kad atitiktų originalo tekstą.
Čia nėra tikro prancūziško troškinio su iš anksto numatyta receptūra — čia principas: dešra duoda riebalus ir skonio pagrindą, daržovės kepa tuose riebaluose, o jau virtos bulvės tik sušyla ir sugeria padažą. Visas mechanizmas sukasi apie vieną tašką — keptuvę reikia atverti, kai dešra pradeda traškėti, nes tai ženklas, kad riebalai jau išsilydė ir keptuvėje dabar yra kuo kepti daržoves, o ne virti jas savo sultyse.
Sėkmė priklauso nuo eiliškumo: kietos daržovės (morka, baklažanas) eina pirmos, nes joms reikia laiko minkštėti, minkštesnės (paprika, cukinija) vėliau, kad neišvirtų į košę. Bulvės sudedamos jau virtos ir atvėsintos — tai ne tingėjimas, o apsauga nuo defekto: jei bulves virtum žalias čia pat su padažu, jos išleistų krakmolą ir visas troškinys taptų lipnus, o bulvės — pertroškintos iš išorės ir žalios iš vidurio.
Kai kas sako: reikia ilgai troškinti, kad „susigertų skoniai“. Ne, nes daržovės jau apkeptos iki beveik minkštos, o bulvės — jau išvirtos. Ilgesnis troškinimas tik sugadins struktūrą: daržovės subyrės, bulvės taps koše. Dešimt minučių po uždengimo yra tik tam, kad padažas susivienytų su kvapiosiomis medžiagomis ir bulvės įkaistų iki vidaus — ne daugiau.
Dešra čia atlieka du darbus iš karto: duoda riebalus kepimui ir druskingą, rūkytą skonio pagrindą, ant kurio viskas kyla. Todėl ją kepi pirmą ir vieną — jei supiltum iškart su daržovėm, keptuvė būtų perkrauta, temperatūra kristų, viskas pradėtų virti savo sultyse vietoj to, kad apskrustų. Ženklas, kad dešra padarė savo darbą: ji sutraškėjo per paviršių, o keptuvės dugne matosi blizgantys riebalai.
Svogūnas ir česnakas eina kartu su kietesnėmis daržovėmis, nes jų tikslas — paaromatinti riebalus, ne tapti minkštam patys. Jei bijai, kad česnakas apdegs ir patrauks kartumo, žiūrėk ne į laikrodį, o į kvapą: kai tik pasidaro intensyvus, riešutinis, dėk likusias daržoves — nelauk auksinės spalvos, česnakas tam per smulkus ir per greitai pereina į degimą.
Morka ir baklažanas — pirmoji daržovių banga, nes abi reikalauja laiko: morka turi suminkštėti nelūždama, baklažanas — sugerti riebalus ir susitraukti. Baklažanas čia svarbus ne tiek skoniu, kiek tekstūra — jis sugeria daugiausia riebalų ir padažo, todėl veikia kaip kempinė, kuri vėliau atiduoda skonį atgal. Jei baklažano neturi, kriterijus pakaitalui yra toks pat sugeriamumas ir minkštėjimas kepant — pavyzdžiui, cukinija (nors tada ją dėtum anksčiau, ne kartu su antra banga) arba moliūgas.
Paprika ir cukinija — antroji banga, nes jos minkštėja greičiau ir išleidžia drėgmę. Jei jas deda per anksti, jos spėja išgarinti vandenį dar prieš kitoms daržovėms apskrustant, ir visas mišinys ima virti, ne kepti. Rozmarinas, čiobrelis ir rūkyta paprika dedami čia pat, su daržovėmis, nes sausi prieskoniai atsiskleidžia riebaluose, o ne vandenyje — tai paaiškina, kodėl juos dedi į keptuvę, ne į padažą vėliau.
Pomidorai, sultinys ir grietinėlė sudaro patį padažą — pomidorai duoda rūgštumo ir tirštumo, sultinys atskiedžia iki troškinio tirštumo, grietinėlė sušvelnina rūgštį ir suvienodina skonį. Jei grietinėlės neturi, kriterijus — riebumas, kuris sušvelnina pomidorų rūgštumą, nekeisdamas skysčio kiekio; vietoj jos tiks ir grietinė, atskiesta truputį vandeniu, kad neperbalansuotum tirštumo.
Virtuvės riba, kurią verta žinoti: buitinė viryklė ne visada duoda tolygią ugnį per visą keptuvės plotą, todėl dešros skrudinimo etape verčiau pavartyti dažniau, nei pasikliauti vienu šonu. Ir kantrybė čia tikrai yra ingredientas — jei skubėsi perpilti daržoves per anksti, prarasi tą apskrudimo sluoksnį, kuris duoda didžiąją dalį skonio, o likęs troškinimas to nebeatstatys.
Keturiems žmonėms šis kiekis tinka kaip pagrindinis patiekalas giliose lėkštėse — su ruginės duonos riekele šalia tai jau pilnas valgis, nes bulvės čia atlieka duonos vaidmenį, sugerdamos padažą.