DI nuotraukaPaprasti, bet nepaprasti fuzilli
Greitas makaronų patiekalas su tunu, dešrelėmis, alyvuogėmis ir vyšniniais pomidorais.
Žymos nustatomos automatiškai iš ingredientų ir gali būti neteisingos. Jei tai svarbu, patikrinkite pakuotę.
Ingredientai
- 300 g Fuzilli
- 3 skardinė konservuotas tunas po 80 g kiekviena
- 3 vnt. dešrelės supjaustytos griežinėliais
- aliejus kepimui
- 6-7 vnt. vyšniniai pomidorai supjaustyti mažais gabalėliais
- 1 ryšulėlis kaparėliai
- 1 skiltelė česnakas
- 1 ryšulėlis juodosios alyvuogės be kauliukų
- čili pipirai pagal skonį, susmulkinti
- druska pagal skonį
Žingsniai
Į puodą įpilti truputį aliejaus, įdėti česnaką, tuną, dešreles griežinėliais, kaparėlius, čili pipirus, alyvuoges ir vyšninius pomidorus.
Troškinti viską kartu su druska ir vandeniu, kol iškeps dešrelės (70 °C vidinė temperatūra).
Fuzilli išvirti al dente ir sudėti į padažą, kad įsigertų aromatų.
Sudėti į lėkštę ir patiekti.
Čia ne tikras receptas, čia greito buto vakaro improvizacija: viskas, kas šaldytuve ir spintelėje jau buvo paruošta – konservuota, marinuota, sūdyta – sumetama į vieną puodą su makaronais. Toks patiekalas gimsta ne iš tradicijos, o iš tingulio ir skubos, ir tai nėra blogai: konservai ir marinatai jau yra virti, sūrūs, aromatingi, tau tik reikia juos sušildyti ir leisti kvapams susilieti.
Sėkmė priklauso nuo vienos vietos: dešrelių. Visa kita puode jau yra saugu valgyti – tunas iš skardinės, alyvuogės, kaparėliai, net žalias česnakas trumpam pakaitintas nepavojingas. Bet dešrelė yra žalia mėsa su kiaulienos ar vištienos priemaiša, ir ją reikia iškepinti iki galo, ne „paspirgint“ iš išorės. Čia temperatūra – ne puodo, o griežinėlio vidus: 70 °C viduje, kitaip tai nebe makaronai su priedais, o rizika susirgti.
Antra sėkmės dalis – kiek vandens palieki padaže. Jei išgarins visą, turėsi sausą, prikibusią masę; jei paliksi per daug, makaronai jį neįgers ir bus skystas „makaronai sriuboje“. Teisingas kiekis yra tiek, kad fuzilli, metus juos į padažą, turėtų kur „pagerti“ – apie puoduką vandens ant vienos porcijos pakanka pradžiai, likusį reguliuoji akimis.
Puode pirmas eina aliejus ir česnakas – ne kepti ligi rudumo, tik pažadinti kvapą, nes pridegintas česnakas duoda kartumą, kurio jau nenuplauni. Jei skrudini ant buitinės viryklės, žiūrėk į kvapą ir spalvą: kai pasidaro aromatingas, bet dar šviesus, metai likusius ingredientus – nelauki laikrodžio, nes kaitra skirtinguose viryklėse skiriasi kelis kartus.
Tunas konservuotas jau yra paruoštas – jo užduotis duoda sūrumą ir baltymą, jis čia ne pagrindinis veikėjas, o pagrindas, ant kurio laikosi visa kita. Jei tuno neturi, kriterijus pakaitalui paprastas: ieškok ko nors riebaus, sūraus, jau virto konservo – pavyzdžiui, konservuotos skumbrės ar net smulkintos šoninės, pakepintos atskirai.
Dešrelės čia vienintelis žalias ingredientas, ir dėl to – vienintelė vieta, kur gali suklysti pavojingai, ne tik skoniu. Griežinėlis turi pasikeisti spalvą skrodyje, ne tik iš paviršiaus – jei perpjauni pusiau ir vidus dar blyškus ar gleivėtas, kepini toliau. Pakaitalas: bet kokia kepama dešra, kuri skirta troškinti, ne tik valgyti šaltai.
Kaparėliai, alyvuogės ir čili – tai sūrumo, rūgštumo ir aštrumo trikampis, kuris neleidžia patiekalui būti lėkštam. Jei neturi kaparėlių, imk ką nors sūraus ir rūgštaus – marinuotą svogūną ar net acto lašą pomidoruose. Alyvuogės be kauliukų ne dėl skonio, o kad nereikėtų gromuliuoti puode ieškodamas, kur jie liko.
Pomidorai čia žali, šviežūs, jų darbas – duoti šviežumo ir drėgmės, kol troškinasi sūrus konservų kompanionas. Jei turi tik kietus, blankius žieminius pomidorus, geriau praleisk juos arba pakeisk šaukštu konservuotų pomidorų – skonio prasme tai sąžiningiau nei kietas, bet „šviežias“ daiktas.
Makaronus virk atskirai, kol dantis juos sulenkia, o ne sulaužia – tai al dente ženklas, ne minutės ant pakuotės. Mitas, kad makaronus reikia virti tiksliai tiek, kiek rašo pakuotė – netiesa, nes pakuotė nežino tavo aukščio virš jūros lygio, puodo dydžio ar to, kiek vandens užvirė iš tikro. Virk, tikrink, sudėk į padažą drėgnus, kad jie pačiupinėtų likusį vandenį ir kvapus – tai vienintelė vieta, kur kantrybė tikrai apmoka, nes sausi makaronai padaže niekada neatgyja.