DI nuotraukaValdorfo salotos
Gaivios salotos su graikiniais riešutais, obuoliais, salierų stiebais ir vynuogėmis, su lengvu padažu.
Žymos nustatomos automatiškai iš ingredientų ir gali būti neteisingos. Jei tai svarbu, patikrinkite pakuotę.
Ingredientai
- 75 g Graikiniai riešutai
- 3 vnt. Salierų stiebai supjaustyti plonais griežinėliais
- 2 vnt. Obuoliai supjaustyti mažais kubeliais
- 150 g Vynuogės perpjautos per pusę
- 100 ml Grietinė
- 50 ml Plakamoji grietinėlė
- 1 šaukštelis Cukrus
- 1 šaukštelis Obuolių actas
- Druska pagal skonį
- Juodieji pipirai pagal skonį, šviežiai malti
Žingsniai
Užpilkite graikinius riešutus verdančiu vandeniu, tada nusausinkite. Verdantis vanduo pašalina kartumą nuo riešutų žievelės.
Atidėkite kelis riešutų branduolius ir salierų lapus papuošimui.
Dubenyje sumaišykite riešutus, obuolius, salierų stiebus ir vynuoges.
Pagaminkite užpilą ir pagardinkite jį cukrumi, druska, pipirais ir citrinos sultimis arba actu pagal skonį.
Salotas sumaišykite su užpilu.
Kas buvo pakeista
Padažui naudota grietinė vietoj crème fraîche Grietinė, nes ji labiau prieinama vietos parduotuvėse.
Valdorfo salotos yra mechanika, ne receptas – šviežios, traškios dalys (salierai, obuoliai, vynuogės, riešutai) sujungtos su riebiu, saldžiarūgščiu užpilu, kuris turi apgaubti, bet ne paskandinti. Sėkmė priklauso nuo dviejų dalykų: ar visi gabaliukai liko traškūs, o ne pavirtę į minkštą košę, ir ar užpilas subalansuotas tarp riebumo (grietinė, grietinėlė), saldumo (cukrus) ir rūgštumo (actas). Jei šitas balansas neišlaikytas, salotos tiesiog virsta saldžiu grietinės padažu su vaisiais – skanu, bet ne tai.
Kai kas sako, kad graikinius riešutus reikia tiesiog smulkinti ir mesti į dubenį. Ne, nes žalia riešutų žievelė turi tanininį kartumą, kurį jauti gale, kaip sausą gomurį. Verdantis vanduo tą kartumą ištraukia per kelias minutes – ne kad riešutas „išmirktų“, o kad žievelė atiduotų taninus į vandenį. Tu matai tai iš spalvos: vanduo pasidaro šiek tiek rusvas. Tada riešutus nusausini – jiems liekant šlapiems, jie sušlaps ir salotas.
Obuolių ir salierų pjovimas kubeliais/griežinėliais nėra estetika – tai valgymo mechanika. Per didelis gabalas obuolio šakutėje nenusiims traškumo pojūčio vienu kąsniu, per mažas – pasimes tarp kitų ingredientų. Salierų stiebai pjaunami plonai, kad jų pluoštas neliktų kaip virvelė tarp dantų.
Kantrybė čia reikalinga vienam dalykui – leisti riešutams visiškai nusausėti ir atvėsti prieš maišymą su kitais ingredientais. Šiltas riešutas pradeda „kaisti“ obuolio sultis ir salotos greičiau pajuoduoja.
Grietinė čia duoda rūgštumą ir tankumą – ji nėra vien riebumo šaltinis, bet ir struktūra, kuri leidžia užpilui prikibti prie salierų, o ne nuvarvėti į dubens dugną. Jei neturi grietinės, kriterijus toks: imk rūgštų, tirštą pieno produktą, kuris nelaksto kaip skystis. Graikiškas jogurtas tiks, majonezas su šlakeliu citrinos sulčių taip pat – bet gausi skirtingą charakterį, majonezas saldesnis, mažiau rūgštus.
Plakamoji grietinėlė suteikia lengvumo – ji „atpalaiduoja“ grietinės tirštumą, kad užpilas neliktų sunkus ir lipnus. Be jos užpilas bus tiesiog riebesnis ir sunkesnis ant skonio. Gali praleisti, jei neturi, bet tada verta grietinę šiek tiek atskiesti vandeniu ar pienu, kad liktų panaši konsistencija.
Obuolio actas (arba citrinos sultys, kaip receptas leidžia pasirinkti) – tai vienintelis elementas, kuris neleidžia visai salotai nuskęsti saldume ir riebume. Jo kiekis nėra fiksuotas tyčia: skonis tikrinamas lašinant, ne matuojant, nes obuolių rūgštumas ir grietinės rūgštumas kiekvieną kartą skirsis. Kriterijus pasirenkant pakaitalą – reikia švelnaus rūgštumo, be stipraus aromato, kuris užgožtų vaisius. Vyno actas per aštrus, baltas distiliuotas – per plokščias, todėl citrinos sultys dažniausiai geriausias atsarginis variantas.
Vynuogės perpjaunamos per pusę ne dėl išvaizdos – sveika vynuoga šakutėje sprogsta ir išteka sultys, kurios praskiedžia užpilą netolygiai. Pusė vynuogės išlaiko sultis savyje ilgiau.
Cukrus reikalingas labai mažu kiekiu – jis ne saldina saloto kaip desertą, o subalansuoja rūgštį iš acto ir natūralų obuolio/vynuogės rūgštumą. Jei įdėsi daugiau nei šaukštelį, pajusi, kad salotos artėja prie vaisių salotos, o ne pietų patiekalo.
Lietuviškoje virtuvėje šis patiekalas kiek svetimas vienu dalyku – įprasta čia yra virti ar troškinti, o šis receptas iš viso neverda. Ruginė duona ar bulvė šalia tiktų kaip balastas, nes salotos pačios yra gana riebios ir sotus priedas; su jomis geriau derinasi kažkas sauso ir neutralaus, nei dar vienas riebus patiekalas.