DI nuotraukaPistacijų semifreddas
Šaltas, kreminis pistacijų desertas su kakavos sausainių pagrindu.
Žymos nustatomos automatiškai iš ingredientų ir gali būti neteisingos. Jei tai svarbu, patikrinkite pakuotę.
Ingredientai
- 30 g Cukrus
- 500 ml Plakamoji grietinėlė
- 175 g Sutirštintas pienas
- 300 g Pistacijų pasta
- 150 g Kakavos sausainiai
- 2-3 šaukštas Pistacijų pasta
- 1 ryšulėlis Pistacijos susmulkintos, papuošimui
Žingsniai
Dideliame dubenyje sudedame 500 ml grietinėlės, cukrų ir sutirštintą pieną ir plakame mikseriu, kol gausime storą, purią masę.
Suberiame pistacijų pastą ir kruopščiai išmaišome, kol masė tampa vienalytės spalvos.
Masę perkeliame į formą, išlyginame mentele ir energingai pabaksnojame forma į stalviršį, kad pašalintume oro tarpus.
Susmulkiname kakavos sausainius, pridedame 2-3 šaukštus pistacijų pastos ir išmaišome, kol gausime vientisą masę.
Šį mišinį paskleidžiame ant kreminės masės ir tvirtai paspaudžiame šaukšto nugarėle.
Dedame į šaldiklį 4-5 valandoms.
270 minPrieš patiekiant, jei norima, papuošiame pistacijų pasta ir smulkintomis pistacijomis.
Semifreddas yra pusiau šaldytas desertas — pats žodis tai sako. Jis nėra ledai, nes jo neplakame šaldymo metu, ir nėra tortas, nes jo nekepame. Visa sėkmė slypi ore, kurį įplakame į grietinėlę prieš šaldymą: tas oras lieka masėje, kai ji sušąla, todėl gauname ne ledo luobą, o kažką minkšto, kremiško, net šaldiklyje. Jei oro neįplaksite pakankamai, gausite kietą, trapų gabalą, kurį reikės atšildyti, kad galėtumėte kąsti — ir tai nebe semifreddas, o tiesiog šaldyta grietinėlė.
Antra atrama — riebumas. Grietinėlė, sutirštintas pienas ir pistacijų pasta visi turi daug taukų, o taukai šąla kitaip nei vanduo: jie neformuoja didelių, aštrių ledo kristalų, todėl tekstūra išlieka švelni. Štai kodėl recepte nėra nei vandens, nei sulčių — jos sugriautų visą planą.
Sausainių sluoksnis čia ne puošmena, o priešprieša: minkštai masei reikia kažko, kas duotų kontrastą kramtant. Kakavos sausainiai su pistacijų pasta suteikia tą trapumą ir kartumą, kuris subalansuoja saldumą.
Plakamoji grietinėlė turi būti bent apie 30-35 proc. riebumo — mažiau riebi grietinėlė tiesiog neįsiplaka į putą, kiek bepalaikytumėte mikserio. Žiūrėkite ne į laiką, o į masę: ji turi tapti stora ir pūri, mikseriui palikti ryškias vagas, kurios nesusilieja atgal. Jei plakate ir nieko nevyksta po kelių minučių, grietinėlė per šalta arba per neriebi — šaltai grietinėlei reikia duoti kelias minutes pastovėti kambario temperatūroje.
Sutirštintas pienas čia ne tik saldiklis, bet ir struktūros dalis — jo cukraus kiekis ir klampumas padeda masei neištirpti per greitai šaldiklyje. Jei jo neturite, galite bandyti pakeisti cukraus sirupu su pienu, tačiau tada reikės pridėti daugiau cukraus, kad konsistencija išlaikytų panašų tankumą — tai nebandyta kombinacija, sakau sąžiningai, nesu jos tikrinęs.
Pistacijų pasta turi būti tiršta, riešutiška, be per daug cukraus — tikrinate skonį pirštu prieš berdami į masę. Jei neturite pistacijų pastos, kriterijus pakaitalui: riešutų pasta su panašiu riebumo ir tirštumo lygiu, pavyzdžiui migdolų pasta, bet skonis ir spalva pasikeis žymiai.
Kakavos sausainius smulkinkite ne į miltelius, o į gabalėlius, kuriuos pajusite dantimis — per smulkiai sutrinti jie susilies su pistacijų pasta ir dings tas kontrastas, kurio reikia.
Formą baksnodami į stalviršį darote tai ne dėl rito, o kad pašalintumėte oro kišenes, kurios sušalusios paliktų tuščius plyšius — toks defektas matomas pjaunant, kai semifreddas trupa netolygiai.
Keturios-penkios valandos šaldiklyje yra apatinė riba, ne tikslus skaičius. Buitinis šaldiklis skiriasi nuo komercinio — jei jūsiškis senas arba dažnai atidarinėjamas, gali reikėti ilgiau. Tikrinate bakstelėję šaukštu per vidurį: turi būti tvirta, bet ne akmeninė, šaukštas turi įsispausti su lengvu pasipriešinimu.
·