DI nuotraukaMakaronai su tunu ir cukriniais žirneliais
Lengvi ir gaivūs makaronai su tunu, cukriniais žirneliais, citrina ir džiovintais pomidorais.
Žymos nustatomos automatiškai iš ingredientų ir gali būti neteisingos. Jei tai svarbu, patikrinkite pakuotę.
Ingredientai
- 400 g trumpi makaronai
- 200 g Tunas
- 200 g cukriniai žirneliai
- 1 vnt. Citrina
- 1 vnt. džiovinti pomidorai džiovinti
- Druska pagal skonį
- Alyvuogių aliejus pagal skonį
- Juodieji pipirai pagal skonį
- stambi druska pagal skonį
Žingsniai
Puode užvirinkite didelį kiekį vandens, įdėkite stambios druskos ir virkite makaronus iki al dente būsenos.
Atvėsinkite makaronus iki kambario temperatūros, pagardinę nedideliu kiekiu alyvuogių aliejaus.
Apkepkite tuną ant įkaitintos keptuvės apie 2 minutes, tada supjaustykite smulkiais kubeliais.
2 minKruopščiai nuplaukite cukrinius žirnelius, pašalinkite galiukus ir pavirkite kelias minutes pasūdytame verdančiame vandenyje.
Nukoškite cukrinius žirnelius ir supjaustykite vidutinio ilgio gabalėliais.
Sudėkite cukrinius žirnelius ir tuną į atvėsintus makaronus.
Paruoškite užpilą iš citrinos sulčių, alyvuogių aliejaus, druskos ir juodųjų pipirų, tada supilkite ant makaronų.
Sudėkite supjaustytus džiovintus pomidorus ir išmaišykite.
Čia šaltas vasariškas makaronų patiekalas, ne karštas antras. Tai svarbu suprasti iš karto: makaronai verdami, bet po to atvėsinami ir valgomi kaip salotos su aliejumi ir citrina. Jei jį patieksi garuojantį, viskas subyrės – riebalai ir citrinos rūgštis prie šilumos skirtingai veikia skonį, ir pojūtis bus visai kitas, ne tas, kuriam patiekalas sukurtas.
Sėkmė priklauso nuo trijų dalykų: kaip išverdi makaronus, kaip trumpai apkepi tuną ir kaip neperverdi žirnelių. Visa kita – citrina, aliejus, pomidorai – tik apvelka šitą pagrindą.
Makaronai „al dente“ reiškia, kad kramtant jauti nedidelį pasipriešinimą viduje, ne minkštą tešlą. Kai kas sako, kad makaronus reikia virti tiek minučių, kiek nurodyta ant pakuotės. Ne, nes pakuotės laikas skaičiuotas vandeniui, kuris verda tavo viryklėje galbūt lėčiau ar greičiau nei gamintojo bandymuose – patikimas ženklas yra tik skonis, ne laikrodis.
Cukriniai žirneliai čia yra trapūs, jiems reikia kelių minučių verdančiame vandenyje, ne daugiau – kai jie iš blankiai žalių pasidaro ryškiai žali ir lanksčiai linksta, bet nelūžta, jie paruošti. Jei juos pervirsi, jie suglebs ir patiekalas praras tą šviežią, traškų kontrastą su riebiu tunu.
Makaronai – pagrindas, ir trumpi, vamzdeliu ar sraigtu formos, geriausi, nes jie sugeria aliejaus ir citrinos užpilą į savo paviršių ir duobutes, o ne tik apsitepa iš išorės kaip ilgi spagečiai. Stambi druska vandenyje nėra tik skonis makaronams – ji taip pat kiek pakelia vandens virimo temperatūrą ir padeda jiems išlikti vientisiems, nesuklijuotiems. Jei turi tik smulkią druską, dėk mažiau, nes ji sūdo intensyviau.
Tunas čia apkepamas trumpai ir karštai – kol keptuvė tikrai kaista, dūžta lašas vandens į garą akimirksniu. Trumpas apkepimas iš išorės paruošia plutelę, viduje tunas liks rausvas ir sultingas; jei kepsi ilgiau, jis sudžiūs ir pavirs skaidulotu, sausu gabalu, kurį reikės gelbėti papildomu aliejumi. Jei tuno neturi ar nemėgsta, ieškok ko tvirto, riebaus, kuris nepranyksta tarp makaronų – vištienos krūtinėlė ar skrudinti pupelių gabalėliai tiks, bet riebumo tada turėsi papildyti aliejumi.
Cukriniai žirneliai duoda traškumą ir šviežumą – jų galiukai nupjaunami, nes tie kraštai pluoštingi ir nemalonūs kramtant, ne dėl grožio. Jei neturi tiksliai šių žirnelių, imk ką nors, kas išlieka traškus po kelių minučių vandenyje ir nepaleidžia per daug skysčio – šparagai ar žalios pupelės atlieka tą pačią funkciją.
Citrina – rūgštis, kuri atsveria tuno riebumą ir makaronų sotumą; be jos patiekalas būtų buklus ir vienpusis. Spaudžiama šviežia, ne iš buteliuko, nes buteliuotoje sultys dažnai turi metalinį prieskonį, kurį pajusi tiesiai prieš liežuvį. Džiovinti pomidorai duoda koncentruotą saldumą ir sūrumą – jie čia veikia kaip prieskonis, ne kaip daržovė, todėl supjaustyti smulkiai, kad pasiskirstytų po visą porciją, o ne liktų vienur susispietę.
Lietuviškoje virtuvėje šis patiekalas pataiko į tuščią vietą – čia nėra tradicijos šaltų makaronų, bet principas tas pats, kaip su šaltibarščiais: karštu patiekalu vasarą nelabai gardu, todėl atvėsintas variantas prigyja lengvai. Kantrybė reikalinga vienur – leisk makaronams tikrai atvėsti iki kambario temperatūros prieš dedant kitus produktus, nes šiltuose makaronuose tunas toliau virs nuo jų šilumos ir žirneliai suglebs.
Buitinė viryklė šiam patiekalui tinka be jokių išlygų – reikia tik vieno puodo vandeniui ir vienos keptuvės tunui, abu greiti ir nereikalaujantys galingos ugnies, svarbu tik, kad keptuvė būtų tikrai įkaitusi prieš dedant tuną, kitaip jis ims virti savo sultyse, o ne apsikepti.
·