DI nuotraukaGnocchi su vištiena ir čiorizo
Greitas ir sotus gnocchi patiekalas su vištiena, čiorizo, daržovėmis ir keptu sūriu paviršiuje.
Žymos nustatomos automatiškai iš ingredientų ir gali būti neteisingos. Jei tai svarbu, patikrinkite pakuotę.
Ingredientai
- 70 g Čiorizo griežinėliais
- 1 vnt. Svogūnas smulkiai supjaustytas
- 400 g Vištiena kubeliais
- 3 skiltelė Česnako skiltelės sutrintos
- 50 g Džiovinti pomidorai smulkiai supjaustyti
- 1 ryšulėlis Bazilikas šviežias
- 1 šaukštelis Pankolio sėklos
- 300 g Cukinija stambiai tarkuota
- 2 vnt. Salieras stambiai tarkuotas
- 400 ml Sultinys
- 400 g Smulkinti konservuoti pomidorai
- 500 g Gnocchi
- 125 g Mocarela šviežia
- 50 g Parmezanas šviežiai tarkuotas
- 1 šaukštas Alyvuogių aliejus
- Druska pagal skonį
- Juodieji pipirai šviežiai malti, pagal skonį
- 25 g Parmezanas šviežiai tarkuotas
- 1 ryšulėlis Bazilikas šviežias, papuošimui
Žingsniai
Apkepkite čiorizo ir svogūną keptuvėje su aliejumi ant vidutinės ugnies, kol svogūnas suminkštės.
Sudėkite vištienos kubelius, padidinkite ugnį ir greitai apkepkite mėsą, nuolat maišydami.
Sudėkite česnaką, džiovintus pomidorus, baziliką, pankolio sėklas, cukiniją, salierą, sultinį, smulkintus pomidorus ir užvirinkite.
Sudėkite gnocchi ir atsargiai išmaišykite. Pagardinkite druska ir pipirais pagal skonį.
Sudėkite patiekalą į sviestu pateptą kepimui tinkamą indą, supjaustykite mocarelą mažesniais gabalėliais ir paskirstykite viršuje su parmezanu.
Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje (su ventiliatoriumi) apie 20 minučių, kol sūris išsilydys ir pradės paruduoti.
20 minPatiekite su šviežiai tarkuotu parmezanu, pabarstę baziliku.
Čia vienpuodis patiekalas, kuris apsimeta itališku, bet iš tikro yra pragmatiškas sprendimas – gnocchi verdami tiesiai padaže, o ne atskirai, ir viskas baigiasi orkaitėje apkepta pluta. Sėkmė priklauso nuo trijų dalykų: kiek riebalų ir skonio ištraukiama iš čiorizo pačioje pradžioje, kaip stipriai apkepama vištiena antrame žingsnyje, ir ar padažas yra tiek skystas, kiek reikia, kad gnocchi suspėtų išvirti jame, neprideginant dugno.
Čiorizo čia ne priedas, o skonio pagrindas. Jo riebalai ir paprika nusėda keptuvės dugne, ir ant to pagrindo kepa viskas kita – tai ne dekoracija, o chemija: dešros taukai ištirpsta ant vidutinės ugnies, kol svogūnas tampa permatomas ir šiek tiek saldus, ne rusvas. Jei svogūnas paruduoja, tai reiškia, kad ugnis buvo per didelė arba čiorizo per sausas – tada skonis liks tik dešroj, o ne visame patiekale.
Vištienos žingsnis yra kritinis, nors atrodo smulkmena. „Padidinkite ugnį“ reiškia: keptuvė turi būti karšta tiek, kad mėsa čirškėtų, ne tyliai verdėtų savo sultyse. Jei kubeliai pradeda išleisti vandenį ir keptuvė aptilsta – vištiena bus gumuota, kai pasiekia orkaitę antrą kartą. Greitas, triukšmingas apkepimas – tai ženklas, kad darai teisingai, ne garsas be priežasties.
Čiorizo kriterijus – riebi, aromatinga, paprika turi dominuoti skonyje, ne druska. Jei neturi čiorizo, imk bet kokią rūkytą ar paprikuotą dešrą, kurią gali supjaustyti griežinėliais ir išspausti riebalus keptuvėje; be riebalų aukojama visa pirmoji žingsnio idėja.
Vištiena kubeliais – krūtinėlė ar šlaunelė, bet šlaunelė atlaidesnė klaidoms, nes ji sunkiau išsidžiovina per greitą apkepimą. Jei krūtinėlė, tai greičiau iš keptuvės, kol dar šiek tiek rausva viduje – ji baigs kepti sultinyje.
Cukinija ir salieras tarkuoti stambiai ne dėl estetikos, o kad neišsilydytų į košę per 20 minučių orkaitėje. Jie atiduoda drėgmę į padažą, todėl sultinio kiekis skaičiuotas atsargiai – jei daržovės per smulkios, padažas gali tapti per skystas, ir gnocchi orkaitėje neišlaikys formos.
Gnocchi – šis žingsnis vienintelis, kur negalima klysti dėl laiko: jie verdami tiesiai sultinyje su pomidorais, ne atskirame vandenyje. Kai kas sako, kad gnocchi reikia virti atskirai ir tada dėti į padažą. Ne, nes čia visas receptas pastatytas ant to, kad krakmolas iš gnocchi sutirština padažą per virimo laiką – atskirai virti gnocchi padarytų padažą skystą ir beskonį.
Mocarela ir parmezanas – skirtingos funkcijos. Mocarela duoda tą tįsų, lydytą sluoksnį, parmezanas – rusvą, sausą plutą ir sūrumą. Jei turi tik vieną sūrį, rinkis parmezaną – jis bent atiduos skonį, kai mocarelos minusas tik tekstūra.
Orkaitės temperatūra ir laikas – orientacinis apatinis taisyklos pavyzdys. 180 laipsnių su ventiliatoriumi yra tikslas, bet buitinė orkaitė gali klaidinti termometrą 10–15 laipsnių į bet kurią pusę. Tikras ženklas – sūris pradeda pūslėtis ir vietomis rusvėti, ne laikrodis. Jei po 20 minučių sūris dar blyškus, palik ilgiau; jei jau tamsėja per 12 minučių, trauk lauk nelaukdamas skaičiaus.
Kantrybė čia reikalinga pirmuose dviejuose žingsniuose, ne orkaitėje – ten viskas vyksta akyse, matai riebalus, girdi čirškėjimą. Orkaitė tik užbaigia tai, kas jau buvo padaryta teisingai arba neteisingai ankstesniuose etapuose.