DI nuotraukaKeptuvėje kepta dorada
Greitai paruošiama dorada keptuvėje su brokoliu ir žolelėmis.
Žymos nustatomos automatiškai iš ingredientų ir gali būti neteisingos. Jei tai svarbu, patikrinkite pakuotę.
Ingredientai
- 2 vnt. Dorada apie 400 g kiekviena
- Alyvuogių aliejus pagal skonį
- 150 g Brokoliai
- 1 vnt. Žaliasis svogūnas
- 1 skiltelė Česnakas
- Čiobreliai pagal skonį
- Petražolės pagal skonį
- Druska pagal skonį
- Juodieji pipirai pagal skonį
Žingsniai
Brokolius supjaustykite mažais gabalėliais, o žaliąjį svogūną - žiedeliais.
Įpilkite alyvuogių aliejaus į keptuvę su neprilimpančia danga, įdėkite nelupto česnako skiltelę ir kepkite ją kelias minutes, tada išimkite.
Sudėkite doradą į keptuvę, pridėkite brokolius, čiobrelių šakeles ir žaliąjį svogūną. Pagal skonį pagardinkite druska ir pipirais.
Uždenkite keptuvę dangčiu ir kepkite ant vidutinės ugnies.
7 minAtsargiai apverskite doradą mentele, stengdamiesi jos nepažeisti.
Kepkite dar apie 7 minutes. Gatavumas: storiausioje vietoje 63 °C.
7 minPabarstykite šviežiomis petražolėmis ir patiekite kartu su daržovėmis.
Dorada po dangčiu – tai iš esmės garinimas su kepimo priedu. Žuvis guli ant brokolių ir svogūnų kaip ant pagalvės, dangtis uždaro garą viduje, ir tas garas nukepa žuvį iš viršaus tuo pačiu metu, kai keptuvės dugnas kepina iš apačios. Štai kodėl nereikia sukti žuvies kas minutę ir nereikia bijoti, kad viršus liks žalias.
Sėkmė čia priklauso nuo trijų dalykų: nuo to, ar žuvis sausa prieš dedant į keptuvę, nuo to, ar ugnis tokia, kad garas po dangčiu tikrai kyla (matysi jį per dangčio stiklą arba pajusi, pakėlus kraštą), ir nuo to, ar nepersistengi apversdamas – dorados oda plona, o mėsa prie kaulo trapi.
Kai kas sako, kad žuvį reikia kepti be dangčio, nes tik taip gausi traškią odelę. Ne, nes su visa žuvimi ir šia storio klase odelė vis tiek netaps traški per 15 minučių – ją reikėtų kepti ilgiau ir karščiau, o tada mėsa viduje perdžiūtų. Čia tikslas kitas: minkšta, drėgna mėsa, lengvai atsiskirianti nuo kaulo.
Dorada – rinkis tokią, kuri atrodo tempta, akys skaidrios, o ne drumzlinos ir įkritusios. 400 g dydis reiškia, kad žuvis tilps keptuvėje visa, nereikės jos pjaustyti, o tai svarbu – pjūvis būtų vartai, pro kuriuos drėgmė išbėgtų greičiau, nei žuvis spės iškepti tolygiai. Jei dorados nėra, kriterijus toks: ieškok vidutinio dydžio, ne per riebios jūros žuvies, kurią galima kepti visą, su oda – dorada, upėtakis, net stambesnė skumbrė tiks pagal tą patį principą.
Alyvuogių aliejus su neluptu česnaku – čia ne skonio paradas, o praktinis žingsnis: neluptas česnakas atiduoda aliejui aromatą lėtai, nesudegdamas, nes luobelė jį saugo. Jei česnako skiltelę luptum, ji per tas kelias minutes apdegtų ir aliejus taptų kartus – tai defektas, kurio šis žingsnis ir vengia. Išėmus česnaką, keptuvėje lieka tik kvapas, ne pats ingredientas.
Brokoliai pjaustomi mažais gabalėliais ne dėl išvaizdos, o todėl, kad jie turi suspėti suminkštėti per tą patį laiką, kiek kepa žuvis. Didesni gabalai liktų kieti, kai žuvis jau bus paruošta – tada tektų rinktis, ar persikepinti žuvį, ar valgyti kietus brokolius. Žaliasis svogūnas čia lengvas, greitai suminkštėja ir prideda saldumo be svorio.
Čiobreliai ir petražolės – jei čiobrelių neturi, kriterijus paprastas: imk žolelę, kuri turi stiprų, bet ne saldų aromatą ir ištveria kaitrą nesudegdama iš karto, pavyzdžiui, rozmariną ar šviežią raudonėlį. Petražolės barstomos pabaigoje, nes jos skirtos kvapui ir spalvai, ne virimui – ilgai kepamos jos tiesiog nuvysta ir praranda viską, dėl ko buvo dedamos.
Vidutinė ugnis čia reiškia tokią, kad po dangčiu susidarytų garas, bet dugnas nepradėtų dūmyti – jei keptuvėje pradeda kvepėti degėsiais, ugnis per stipri, jei po minutės po dangtį nesusikaupia drėgmė, per silpna. Buitinėje viryklėje tai dažniausiai reiškia vidurinį ar truputį žemiau vidurinio reguliatoriaus padėtį, bet kiekviena viryklė kaitina savaip, todėl geriau tikėti akimis nei skaičiumi ant rankenėlės.
63 °C storiausioje vietoje – tai riba, kurią verta tikrinti termometru, jei turi, arba šakute: mėsa turi lengvai atsiskirti nuo kaulo ir tapti balta, nebepermatoma. Jei neturi termometro, geriau palaikyti minutę ilgiau ir pažiūrėti dar kartą, nei spėlioti – nedavirta žuvis prie kaulo lieka stiklinė, o tai pastebi iš karto, perpjovus storiausią vietą. Kantrybė čia – ne pompastika, o tiesiog vienintelis būdas nepervirti ir nenudžiovinti plonos žuvies be papildomos technikos.
Patiekiant kartu su bulvėmis ar ruginiu duonos riekele šis patiekalas tampa pilnesnis, nes pats receptas neduoda nieko sotaus – tik baltymą ir daržovę. Tai nėra būtina, bet logiška, nes lietuviška kasdienė lėkštė retai apsieina be kažko, kas pasotina ilgiau nei žuvis ir brokoliai.