DI nuotraukaGrietinėlėje keptos bulvės
Nuskustos bulvės, keptos su kiaušiniu, grietinėle ir prieskoniais, kol taps minkštos.
Žymos nustatomos automatiškai iš ingredientų ir gali būti neteisingos. Jei tai svarbu, patikrinkite pakuotę.
Ingredientai
- 1 kg Bulvės
- 1 vnt. Kiaušinis išplaktas
- 1 vnt. Svogūnas smulkiai supjaustytas
- 1 skiltelė Česnakas
- 0.5 l Plakama grietinėlė
- 1 žiupsnelis Muskato riešutas truputis tarkuoto
- 1 šaukštelis Čiobreliai smulkiai pjaustyti, švieži
- 1 šaukštelis Paprika
- Druska
- Juodieji pipirai šviežiai malti
- 1 šaukštas Sviestas karščiui atspariai formai
Žingsniai
Nuskuskite bulves ir supjaustykite plonais skrituliukais, sudėkite kartu su svogūnu į sviestu pateptą karščiui atsparią formą.
Gerai išplakite kiaušinį ir sumaišykite su plakama grietinėle, kol gausite vientisą masę.
Įdėkite spaustą česnaką ir prieskonius, išmaišykite.
Tolygiai paskirstykite mišinį ant bulvių.
Įdėkite formą į iki 190 laipsnių įkaitintą orkaitę (konvekcijos režimu) ir kepkite 60-70 minučių arba kol bulvės suminkštės.
65 minJei norite, uždenkite formą dangčiu arba apverstu karščiui atspariu dubeniu, kad viršus per daug neparuduotų.
Tačiau tokiu atveju reikėtų skaičiuoti papildomai 10 minučių kepimo laiko.
Čia paprasčiausias gratinas, tik be vardo prancūzų kalba. Bulvių sluoksniai, aplieti kiaušinio ir grietinėlės mišiniu, kepami tol, kol skystis sutirštėja ir surišamas su krakmolu, kuris iš bulvių išeina kepant. Sėkmė priklauso ne nuo to, kiek minučių laikysi orkaitėje, o nuo to, kokio plonumo supjaustysi bulves ir ar duosi joms laiko suminkštėti iki pat vidurio.
Mechanizmas paprastas: kiaušinis grietinėlėje veikia kaip rišiklis, panašiai kaip omlete. Kaitinamas baltymas susiriečia ir sutirština skystį, todėl padažas iš takaus tampa kreminiu, beveik pudingo konsistencijos. Tam reikia laiko ir karščio, bet jei karštis per didelis, baltymas susiriecia greitai ir netolygiai – gauni varškėtą masę su skysčiu apačioje, ne vientisą kremą. Todėl 190 laipsnių ir ilgas, ramus kepimas, o ne staigus smūgis karščiu.
Bulvių sluoksnio storis sprendžia visą laiko klausimą. Pjaustai storiau – vidurys lieka kietas, kai viršus jau rusvas. Pjaustai plonai – šilumai lengviau prasiskverbti per visą sluoksnį vienu metu. Tikrinimas yra ne laikrodis, o peilis ar šakutė: badai per vidurį formos, ir bulvė turi pasiduoti lengvai, be pasipriešinimo, kaip minkštas vaškas, ne kaip žalia šaknis.
Bulvės – pagrindas, ir čia tinka tos, kurios nepasigamina į košę kepant, bet ir nebūna visiškai „riebalinės“ taip, kad nesisiurbtų skysčio į save. Lietuvoje dauguma veislių, kurias vadina valgomosiomis universaliomis, tinka puikiai – svarbu ne veislė iš pavadinimo, o kad griežinėlis kepant liktų vientisas, nelūžtų į trupinius, bet ir suminkštėtų iki galo, be kieto branduolio.
Grietinėlė su kiaušiniu – tai, kas gratinui duoda tapatybę, ne tik skystį. Kai kas sako, kad grietinėlę galima pakeisti pienu, jei norisi lengviau. Ne, nes pienas neturi tiek riebalų, kad sutirštėtų į kremą – jis liks skystas, kiek bebūtų kepama, ir bulvės tiesiog virs piene, o ne kepsis pačio padažo apgaubtos. Jei ieškai pakaitalo, kriterijus yra riebumas, panašus į plakamos grietinėlės – kažkas apie 30 procentų ir daugiau riebumo, kitaip mechanizmas nesusiveiks.
Česnakas ir svogūnas duoda aromato pagrindą, kuris kitaip gratine tiesiog neatsirastų – bulvė ir grietinėlė pačios savaime yra neutralios, beveik be skonio charakterio. Svogūną verta pjaustyti smulkiai ne estetikai, o kad jis spėtų suminkštėti tuo pačiu laiku kaip bulvė; stambus gabalas liktų žalias ir kietas viduryje minkšto patiekalo, kas būtų aiškus defektas, rodantis, kad pjaustyta nerūpestingai.
Muskato riešutas, čiobreliai, paprika – tai, kas skiria namų gratiną nuo valgyklos bulvių su padažu. Jų nedaug tyčia, nes grietinėlės skonis turi dominuoti, prieskoniai tik paremia. Jei čiobrelių neturi, imk ką turi iš švelnių, sausų žolelių – kriterijus yra švelnumas, ne konkretus augalas, nes stiprus prieskonis užgožtų grietinėlės kremiškumą.
Sviestas formoje – apsauga nuo prilipimo, bet ir šis mažas kiekis duoda papildomo riebalų skonio sluoksnio ten, kur bulvė tiesiogiai liečiasi su metalu ar stiklu. Jei formos dugnas vis tiek linkęs priliptis tavo orkaitėje, tai ženklas, kad reikia daugiau sviesto, ne kad reikia kitokio recepto.
Kantrybė čia yra tikra ingrediento dalis, ne tik posakis. Šis patiekalas nepakenčia skubėjimo – jei išimsi per anksti, nes laikas pasibaigė, bet bulvė viduryje dar neminksta, gausi ne gratiną, o bulvių plytą su grietinėlės padažu aplinkui. Geriau laikyti ilgiau ir stebėti peiliu, nei tikėti, kad orkaitės laikmatis žino geriau už tai, ką matai formos viduje.