DI nuotraukaBurokėlių kremo sriuba
Švelni burokėlių kremo sriuba su jogurtu – šiltas ir sodrus pietų patiekalas.
Žymos nustatomos automatiškai iš ingredientų ir gali būti neteisingos. Jei tai svarbu, patikrinkite pakuotę.
Ingredientai
- 300 g Burokėliai
- 125 ml Jogurtas
- 40 g Kvietiniai miltai
- 30 g Sviestas
- 2 vnt. Morkos
- 1 vnt. Svogūnas
- 1 šaukštas Raudonojo vyno actas
- 1.5 l Vanduo
- Druska pagal skonį
- Petražolės pagal skonį
- Skrebučiai pagal skonį
- Migdolai pagal skonį, skrudinti
Žingsniai
Keptuvėje ant silpnos ugnies išlydyti sviestą, nukelti nuo ugnies prieš visiškai išsilydant ir palikti kelioms minutėms.
Palaipsniui įberti miltų ir energingai išmaišyti, kol masė taps vientisa ir be gumuliukų.
Burokėlius, morkas ir svogūną supjaustyti mažais kubeliais ir sudėti į puodą su paruoštu kremu.
Užpilti pusantro litro šilto vandens, įpilti raudonojo vyno acto ir druskos.
Virti ant silpnos ugnies apie valandą, kartais pamaišant.
60 minKai burokėliai suminkštės, nukelti puodą nuo ugnies ir leisti atvėsti.
Trintuvu sutrinti mišinį į tirštą kremą.
Sriubą perkelti į dubenį, įmaišyti jogurtą ir smulkintas petražoles.
Kruopščiai išmaišyti ir patiekti gilesnėse lėkštėse su skrebučiais arba skrudintais migdolais.
Čia nėra šaltibarščių giminaitė, nors burokėliai tie patys. Ši sriuba yra karšta, tiršta, su miltų-sviesto pagrindu, kuris veikia kaip klijai - jungia vandenį su daržovėmis į kremą, o ne tik spalvina skystį. Sėkmė priklauso nuo trijų dalykų: kaip gerai išvirsite miltų-sviesto masę be gumuliukų, kiek kantriai leisite burokėliams suminkštėti (ne sutrupėti, bet suminkštėti), ir kada - svarbu, kada - įmaišysite jogurtą.
Mitas, kurį verta paneigti iš karto: kai kas sako, kad kremines sriubas reikia tirštinti grietine ar grietinėle virimo metu. Ne, nes pieno produktai, virdami aukštoje temperatūroje su rūgštimi (čia - vyno actas), tiesiog susitrauko, susmulkėja į grūdelius, ir sriuba atrodys suskilusi, nors skonis bus tas pats. Todėl jogurtas čia eina į atvėsusią, jau sutrintą masę, ne į verdantį puodą.
Kvietinių miltų ir sviesto mišinys (prancūzai tai vadina roux, bet jums nereikia žodžio - reikia veiksmo) yra senas būdas tirštinti sriubą, nereikalaujant brangios grietinėlės ar ilgo garinimo. Tai ekonomika: miltai pigūs, veikia greitai, ir duoda struktūrą, kurią vėliau trintuvas tik sutvirtina.
Sviesto lydymas ant silpnos ugnies ir nukėlimas prieš visišką išsilydymą - tai apsauga nuo vieno konkretaus defekto: sudegusio sviesto kvapo. Sviestas turi pieno baltymų, kurie aukštoje temperatūroje greitai pradeda degti ir duoda kartumą, kurio jau nebepašalinsite. Ženklas, kurį matote: sviestas tampa skaidrus, pradeda putoti pakraščiais - tuomet nukelkite, net jei viduryje liko nedidelis gabalėlis kieto sviesto. Jis išsilydys savaime, kol miltus berbsite.
Miltų berimas į pusiau skystą sviestą ir energingas maišymas yra momentas, kuriame gimsta arba žlunga visa sriuba. Jei miltus berbsite greitai ir visus kartu, jie sulips į gumulus, kurių joks trintuvas vėliau neišlygins iki galo - justi smėlėtą pojūtį ant liežuvio. Berkite po truputį, maišykite nuolat, kol masė taps lygi, blizgi, panaši į tirštą pastą. Virtuvės viryklė čia turi ribą: jei ugnis per stipri, net ir silpniausiame lygyje masė gali staiga sutankėti netolygiai - todėl geriau dirbti nukeltą nuo ugnies keptuvę, kaip ir nurodyta.
Burokėlių, morkų ir svogūno pjaustymas mažais kubeliais nėra estetikos reikalas - mažesni kubeliai virs tolygiau ir greičiau atleis saldumą į skystį, nes burokėlis yra tankus, sunkiai virštantis šaknis. Jei kubeliai dideli, viršus suminkštės, o vidus liks kietas, ir trintuvas tą kietumą tiesiog paslėps, bet neišspręs - gausite kremą su smėliuku.
Valandos virimas ant silpnos ugnies yra apatinė riba, ne tikslas. Tikrasis ženklas - burokėlio kubelis, paspaustas šaukštu į puodo sieną, linksta ir trupa be pasipriešinimo. Jei po valandos jis vis dar priešinasi, virkite toliau; burokėlis nėra bulvė, jis gali užtrukti ir pusantros valandos, jei šaknys senos ar didelės. Čia reikalinga kantrybė - ne skubėjimas pagal laikrodį, bet žvilgsnis į puodą.
Raudonojo vyno acto įpylimas virimo pradžioje nėra atsitiktinis - rūgštis padeda burokėliui išlaikyti ryškią spalvą (be jos virimo metu spalva kartais blunka į purviną rudą) ir švelniai balansuoja saldumą. Jei neturite vyno acto, kriterijus pakaitalui yra paprastas: imkite rūgštį, kuri neduoda savo stipraus kvapo - obuolių sidro actas tiktų, citrinos sultys per aštrios ir pakeistų skonio kryptį.
Jogurtas, įmaišytas į atvėsusią sutrintą masę, duoda rūgštumo ir kreminio tirštumo be virimo rizikos. Jei jogurto neturite, kriterijus - rūgštus, nelabai tirštas pieno produktas, kuris neskils kaitinant (bet čia jis ir nebekaitinamas, tad lankstumo daugiau): kefyras ar skysta grietinė tiktų panašiai.
Skrebučiai ir skrudinti migdolai viršuje nėra puošmena - jie duoda traškumą prie lygaus kremo, kontrastą, kurio sriuba pati neturi. Lietuvoje natūraliausias skrebučių pagrindas būtų ruginė duona - jos riebalingas, tankus skonis tinka burokėliui geriau nei šviesi balta duona.