DI nuotraukaSalierų stiebų, petražolių, obuolių ir morkų sultys
Gaivios ir sveikos sultys iš salierų stiebų, petražolių, obuolių ir morkų.
Žymos nustatomos automatiškai iš ingredientų ir gali būti neteisingos. Jei tai svarbu, patikrinkite pakuotę.
Ingredientai
- 4 vnt. Morkos
- 2 vnt. Obuoliai
- 10 vnt. Petražolės
- 2 vnt. Salierų stiebai
Žingsniai
Morkas nuvalome, nulupame, supjaustome gabalėliais ir dedame į sulčiaspaudę.
Petražoles kruopščiai nuplauname, stambiai supjaustome ir dedame prie morkų.
Obuolius nuplauname, supjaustome į keturias dalis, pašaliname šerdis ir dedame į sulčiaspaudę.
Salierų stiebus nuplauname, nuimame išorinį sluoksnį, supjaustome gabalėliais ir dedame prie kitų ingredientų.
Uždarome sulčiaspaudės indą ir įjungiame prietaisą.
Prieš geriant gautas sultis sumaišome šaukšteliu.
Tai nėra receptas tikra to žodžio prasme — tai sulčiaspaudės darbo logika. Čia nėra nei kepimo, nei virimo, todėl klausimas „kiek minučių“ čia iš viso netinka kitaip, nei maisto gaminime: laiką nulemia ne tavo laikrodis, o mašinos variklis ir ingredientų drėgnumas. Sėkmė priklauso nuo vieno dalyko — ar sulčiaspaudė gauna tinkamo dydžio ir tinkamos tvarkos gabalus, kad neužsikimštų ir neperkaistų.
Kai kas sako, kad sulčiaspaudėje tvarka nesvarbi, viskas vis tiek susimala. Ne, nes minkšti ir skystesni ingredientai (obuoliai) sukuria tekėjimą, kuris pernešą pluoštingus ir kietesnius (salierai, morkos) per ašmenis, nepaliekant jų kamštis. Todėl obuoliai ir morkos dedami pakaitomis su salierais ir petražolėmis — ne dėl skonio, o dėl mechanikos.
Porcija čia skaičiuojama vienam žmogui, ir tai tiksliai atitinka kiekius: 4 morkos, 2 obuoliai, 10 petražolių šakelių, 2 salierų stiebai duoda apie vieną didelę stiklinę. Jei darai dviem, tiesiog dubliuoji viską — sulčiaspaudė proporcijas „supranta“ tiesiogiai, be jokių korekcijų recepto prasme.
Morkos čia yra pagrindas — jos duoda tūrį ir saldumą, ir jų kietumas yra tas, kas realiai „valo“ sulčiaspaudės ašmenis nuo likusių pluoštų. Renkantis morkas, žiūrėk, kad jos būtų tvirtos, nelinkę — suglebusi morka sulčiaspaudėje praranda dalį sulčių jau pjaustymo metu, nes jos ląstelės jau pažeistos laiko.
Obuoliai atlieka du darbus: saldina ir, svarbiausia, sudrėkina visą masę, kad sausesni ingredientai (salierai, petražolės) turėtų ką „sekti“ per spaudimo mechanizmą. Jei obuolio neturi, imk bet kokį vaisių, kuris sultingas šaltai spaudžiant ir neturi per daug sėklų bei kaulo — kriaušė čia veiks panašiai.
Petražolės neduoda tūrio, bet duoda intensyvų skonį nedidelėmis dozėmis — todėl jų reikia palyginti nedaug, ir jos dedamos tarp kitų ingredientų, kad nesusiglamžytų į vieną gniūžtę prie ašmenų krašto. Bet koks kitas žalumynas su panašiu kvapo intensyvumu (pavyzdžiui, kalendra, jei nori stipresnio, egzotiškesnio skonio) čia tiks pagal tą patį principą — mažas kiekis, didelis poveikis.
Salierų stiebai yra pati pluoštingiausia dalis šiose sultyse, ir būtent dėl jų pluoštingumo nuimamas išorinis sluoksnis — jis turi standžius siūlus, kurie sulčiaspaudėje gali apsivynioti aplink ašmenis vietoj to, kad susmulkėtų. Tai apsauga ne nuo blogo skonio, o nuo mechaninio gedimo ar sulėtėjusio darbo per spaudimą.
Buitinė sulčiaspaudė, kokią turi dauguma namų virtuvių, nėra pramoninis prietaisas — jai reikia, kad gabaliukai būtų vienodo, nedidelio dydžio, nes per stori gabalai tiesiog sustos tarpduryje tarp padavimo vamzdžio ir ašmenų. Tai nėra kažkoks aukštos klasės apribojimas, o paprasta fizika: mažesnis variklis, mažesnė jėga.
Pabaigoje sultis reikia maišyti šaukšteliu ne dėl estetikos, o todėl, kad skirtingo tankio sultys (vaisių ir žalumynų) savaime susisluoksniuoja stiklinėje per kelias sekundes — sunkesnė dalis nusėda, lengvesnė kyla. Čia kantrybės nereikia daug, bet reikia bent vieno apsukimo šaukšteliu prieš gerti, kitaip pirmas gurkšnis ir paskutinis bus visai skirtingo skonio.