DI nuotraukaKaštonų štrudelis
Naminis štrudelis su virtais kaštonais, migdolais ir romu – puikus kepinys šventiniam stalui.
Žymos nustatomos automatiškai iš ingredientų ir gali būti neteisingos. Jei tai svarbu, patikrinkite pakuotę.
Ingredientai
- 120 g Sviestas šaltas
- 300 g Virti kaštonai
- 300 g Kvietiniai miltai
- 150 g Cukrus
- 1 vnt. Kiaušiniai
- 1 vnt. Kiaušinio trynys
- 50 g Migdolų drožlės
- 1 vnt. Romas taurelė
- 1 šaukštelis Kakavos milteliai
- 1 žiupsnelis Druska
- vnt. Cukraus pudra pabarstymui
Žingsniai
Sumaišome miltus su žiupsneliu druskos, suformuojame kalnelį ir centre padarome įdubimą cukrui, kiaušiniui, tryniui ir šaltam sviestui.
Greitai sumaišome visus tešlos ingredientus, kol gausime lygų ir vientisą kamuoliuką.
Suvyniojame tešlą į maistinę plėvelę ir leidžiame pailsėti šaldytuve.
Virtus kaštonus nuvalome nuo odelės ir plėvelės, supjaustome vidutinio dydžio gabalėliais.
Prie kaštonų dedame migdolų drožles, romą ir kakavos miltelius, kruopščiai išmaišome.
Tešlą iškočiojame ant miltais pabarstyto paviršiaus apie 5 mm storio.
Iš tešlos suformuojame ilgą stačiakampį ir į centrą sudedame įdarą.
Suvyniojame štrudelį nuo ilgesnio krašto, kol jis visiškai užsidarys.
Štrudelį dedame ant kepimo skardos su kepimo popieriumi ir aptepame plaktu kiaušiniu.
Kepame iki 200 °C įkaitintoje orkaitėje (statinis režimas) apie 35 minutes arba konvekciniu režimu 180 °C.
35 minLeidžiame štrudeliui atvėsti, tada pabarstome cukraus pudra.
Kaštonų štrudelis iš esmės nėra pyragaitis, tai mielo tešlos mąstymo štrukas, kuriame mielės pakeistos šaltu sviestu. Tešla čia atlieka vieną darbą — laiko įdarą ir trapiai lūžta, o ne kempiniškai tįsta. Todėl visa sėkmė sukasi apie dvi temperatūras: šaltą sviestą tešloje ir karštą orą orkaitėje, kurios dėka tešla spės pasikepti anksčiau, nei įdaras suminkštėja ir pradeda bėgti laukan.
Kaštonas čia yra pagrindinis veikėjas, ne priedas. Jis saldokas, bet neturi savo riebumo, todėl romas, kakava ir migdolai nėra puošmena — jie duoda kaštonui tai, ko jam trūksta: aromatą, kartumą ir traškumą. Jei įdaras per sausas, štrukas plyš kepant, nes vidus trauksis greičiau nei kiečianti tešla aplink jį.
Kai kas sako, kad štrudelio tešlą reikia kuo ilgiau minkyti, kad būtų elastingesnė. Ne, nes elastinga tešla reiškia išsivysčiusį glitimą, o glitimas čia yra priešas — jis traukiasi kepant ir suspaudžia įdarą, kol šis prasiveržia pro siūlę. Tešlą reikia sumaišyti greitai ir palikti ramybėje šaldytuve, kad sviestas vėl sukietėtų.
Buitinė orkaitė čia dirba prieš jus truputį — ji retai kepa tolygiai, todėl štrukas gali apdegti iš vieno šono anksčiau, nei iškeps viduje. Tai nėra bėda su receptu, tai bėda su orkaite, ir ją reikia tiesiog stebėti, ne tikėti termostato skaičiumi.
Sviestas turi būti šaltas iš šaldytuvo, ne iš lentynos kambario temperatūroje. Šaltas sviestas tešloje lieka mažais gabalėliais, o ne susilieja su miltais, ir kepant tie gabalėliai išgaruoja garu, palikdami tešloje plyšelius — tai ir yra trapumo priežastis, ne kokia nors magija. Jei sviestas sušilęs, tešla taps lipni ir sunkiai valdoma, teks dėti daugiau miltų, o tai jau kitas defektas — sausa, kieta pluta.
Kiaušinis ir trynys tešloje duoda drėgmę ir spalvą, trynys papildomai — riebumą, kuris padaro pjūvį minkštesnį. Jei trūksta vieno kiaušinio dydžio, nieko baisaus, tešla toleruoja nedidelį nuokrypį, nes čia ne biskvitas, kur proporcija lemia pakilimą.
Virti kaštonai — tai jau paruoštas produktas, svarbiausia juos gerai nuvalyti nuo plėvelės, kuri yra kieta ir kartoka, ir kepant liktų nemaloniu kąsniu. Jei kaštonų neturite šviežiai virtų, imkite jau virtus ar keptus be lukšto parduodamus, kriterijus toks: minkšti, be plėvelės, be aitraus prieskonio. Kaštonų pasta netinka, nes ji per drėgna ir įdaras taps tyrele, kuri kepant ištekės.
Romas čia ne girtumui, o aromatui ir šiek tiek drėgmės reguliavimui — alkoholis išgaruoja kepant, palikdamas tik kvapą. Jei rankoje tik vynas ar konjakas, kriterijus paprastas: stiprus, saldokas alkoholis, kuris nenustelbs kaštono. Vaikams ar nenorint alkoholio, tinka stiprus juodos arbatos užpilas su lašu vanilės, nors kvapas bus plokštesnis.
Migdolų drožlės duoda traškumą tarp minkšto kaštono ir minkštos tešlos — be jų įdaras taptų vientisai minkštas, kaip tyrelė, ir štrukas valgomas atrodytų nuobodus burnoje. Jei drožlių neturite, imkite bet kokius smulkiai pjaustytus riešutus, svarbu tik, kad jie neturėtų stiprios savo skonio dominuojančios natos.
Kakavos milteliai čia nėra šokolado pakaitalas, jie duoda kartumo kontrastą saldumui, panašiai kaip druska duona. Nedėkite šokolado vietoj kakavos — jis tirps kepant ir drėkins įdarą, kurį ir taip reikia laikyti sausoką.
Lietuviškoje virtuvėje kaštono retai turima namuose — tai importuotas produktas, ne tradicinis mūsų stale, todėl jo nereikia gailėtis ar taupyti, štrukas tiesiog neišeis be jo tokio, koks sumanytas. Jei labai norisi lietuviško atitikmens, galima bandyti su virtomis saldžiomis bulvėmis ar moliūgu, bet tada tai jau kitas patiekalas, ne mažiau geras, tik kitoks — aš pati to nebandžiau, tad negarantuoju rezultato.
·