DI nuotraukaPyragas su dešrelėmis
Traškus sluoksniuotos tešlos pyragas su dešrelėmis, bulvėmis ir mocarela.
Žymos nustatomos automatiškai iš ingredientų ir gali būti neteisingos. Jei tai svarbu, patikrinkite pakuotę.
Ingredientai

- 2 vnt. Bemielė sluoksniuota tešla
- 8 vnt. Dešrelės
- 4 vnt. Bulvės
- 1 vnt. Buivolių mocarela supjaustyta kubeliais
- 1 žiupsnelis Džiūvėsėliai pagal skonį
- 1 šaukštas Alyvuogių aliejus pagal skonį
- 1 vnt. Kiaušinio trynys
Žingsniai
Į kepimo formą paklokite pirmą sluoksniuotos tešlos lakštą ir šakute subadykite dugną.
Dugną pabarstykite sauja džiūvėsėlių.
Ant viršaus paskirstykite supjaustytas bulves, supjaustytas dešreles ir kubeliais supjaustytą buivolių mocarelą.
Patepkite nedideliu kiekiu alyvuogių aliejaus.
Uždenkite antru sluoksniuotos tešlos lakštu, suspauskite kraštus ir patepkite kiaušinio tryniu.
Kepkite 180 laipsnių temperatūroje.
40 min
Šitas pyragas yra toks pats paprastas, kaip skamba – du lakštai sluoksniuotos tešlos, tarp jų bulvės, dešrelės ir mocarela. Bet jo sėkmė slypi ne įdare, o drėgmėje: tešla bijo vandens, o bulvė jo turi daug. Visa technologija eina nuo šito konflikto.
Džiūvėsėliai apačioje nėra puošmena. Jie yra kempinė, kuri sugeria sultis, kylančias iš bulvių ir dešrelių kepant. Be jų apatinis tešlos lakštas liktų blankus, gumos tekstūros – kepsi viršų, bet dugnas troškintųsi savo sultyse. Taigi barstymas yra ne skonio, o sausumo klausimas.
Bulvės turi būti supjaustytos plonai, nors recepte to ir neparašyta skaičiais – mechanizmas pats pasako kiek. 40 minučių 180 laipsnių temperatūroje yra laikas, per kurį IŠSIKEPA tešla, ne bulvė. Jei bulvės griežinėlis storas kaip pirštas, tešla apdegs, kol bulvė vidury liks kieta. Todėl griežinėlis turi būti tokio plonumo, kad šviesa per jį šviestų – apie 2–3 mm, ne storiau.
Viršaus tepimas tryniu nėra grožio reikalas vien dėl spalvos. Trynys sudaro plėvelę, kuri kepant greičiau rausta nei pati tešla – tai ženklas, matomas akimis: kai viršus tampa gilaus auksinio, o ne šviesiai gelsvo, pyragas baigtas. Minutės yra tik atskaitos taškas, ne nuosprendis.
Sluoksliuota tešla – čia pagrindas, ir jos kokybė lemia, ar pyragas stovės vientisas, ar skirsis. Jai reikia būti šaltai tvarkant, nes šiluma nuo rankų tirpdo sviesto sluoksnius tešloje, ir tada nebeliks to skiriamojo „sluoksniavimosi“ – pyragas kepsis plokščias, be oro tarpų. Jei tešlos neturi tiksliai tokios, kokia nurodyta, tinka bet kuri parduotuvinė sluoksniuota tešla, kuri kepama be papildomo pamerkimo – svarbu, kad liktų šalta iki kepimo akimirkos.
Dešrelės – jos jau pusiau paruoštos gamyklos, todėl kepime jų vaidmuo tik sušilti ir atiduoti riebalus, kurie merkia bulves ir mocarelą. Rinkitės storesnes, mėsiškas, ne tas, kurios kepant daug vandens išleidžia – vandeningos dešrelės sudrėkina tešlą iš vidaus, ir tas pats drėgmės priešas vėl grįžta.
Bulvės – čia tikra Lietuvos dalis recepte, nes bulvė yra buitinis, pigus ir patikimas angliavandenių šaltinis, naudojamas šimtmečius ne iš sentimento, o nes ji visad buvo po ranka ir ilgai laikosi sandėliuojama. Rinktis geriausia bulvę, kuri nelimpa ir nebyra kepant – tokia, kuri tinka ir keptoms bulvėms keptuvėje. Jei bulvės minkštos, perkeptos ar per šlapios, jas verta trumpam apdžiovinti ant rankšluosčio prieš dedant į pyragą.
Buivolių mocarela – ji skiriasi nuo paprastos mocarelos didesniu drėgnumu, todėl kepant ji išleidžia daugiau skysčio nei kieta sūrio rūšis. Kriterijus pakaitalui paprastas: imkite sūrį, kuris tirpsta, bet nelieka vandeningas luoselis – kietesnė mocarela ar net edamas tiks, jei norite mažiau drėgmės.
Alyvuogių aliejus čia tik tam, kad bulvės ir dešrelės neliktų visiškai sausos tarpuose, kur jų neapgaubia riebalai iš dešrelių – nedidelis kiekis, nes per daug aliejaus tiesiog sunkis per tešlos kraštus.
Kiaušinio trynys ant viršaus – praktinis dalykas, ne estetika vien sau. Jis padeda matyti kepimo pabaigą akimis, apie ką minėjau anksčiau. Kai kas sako, kad trynį reikia plakti su vandeniu ar pienu prieš tepimą – ne, nes skystis tik atitolina spalvos pokytį, padaro jį vangesnį, o jūsų viryklė namuose ir taip nebūna tiksliai 180 laipsnių – geriau stebėti aiškų, ryškų ženklą, nei pasikliauti termostato skaičiumi.