DI nuotraukaMorkų pyragėliai-mazgeliai
Minkšti mielinės tešlos mazgeliai su morkų, datulių, cinamono ir kardamono įdaru, aplieti medaus glajumi.
Žymos nustatomos automatiškai iš ingredientų ir gali būti neteisingos. Jei tai svarbu, patikrinkite pakuotę.
Ingredientai
- 25 g Mielės
- 250 ml Pienas
- 1 šaukštas Medus
- 50 ml Rapsų aliejus
- 1 vnt. Kiaušiniai
- 1 šaukštelis Druska
- 175 g Viso grūdo kvietiniai miltai
- 250 g Kvietiniai miltai
- 300 g Morkos supjaustytos kubeliais
- 50 g Sviestas
- 50 g Datulės
- 1 šaukštelis Cinamonas
- 1 šaukštelis Kardamonas
- 1 vnt. Kiaušinis išplaktas
- 1 šaukštas Medus
- 1 šaukštas Vanduo
Žingsniai
Pašildykite pieną iki maždaug 35 laipsnių, dubenyje jame ištirpinkite mieles, įdėkite rapsų aliejų, medų, druską ir kiaušinį. Gerai išmaišykite.
Palaipsniui įmaišykite pirmiausia viso grūdo miltus, o tada po truputį kvietinius miltus, ir minkykite tešlą, kol taps vientisa ir elastinga.
Uždenkite dubenį ir palikite tešlą kilti 1 1/2 valandos ant virtuvės stalo.
90 minSudėkite morkas į puodą su verdančiu, lengvai pasūdytu vandeniu ir virkite apie 20 minučių, kol morkos suminkštės.
20 minNupilkite vandenį, sudėkite morkas, sviestą, datules, cinamoną ir kardamoną į trintuvą ir sutrinkite iki vientisos masės.
Iškočiokite tešlą į didelį kvadratą, maždaug 1 cm storio.
Patepkite tešlą morkų kremu ir sulenkite vieną pusę ant kitos.
Supjaustykite tešlą juostelėmis ir kiekvieną juostelę suriškite mazgeliu.
Sudėkite morkų pyragėlius ant skardos su kepimo popieriumi ir palikite kilti 45 minutes.
45 minPatepkite pyragėlius išplaktu kiaušiniu ir kepkite įkaitintoje orkaitėje 175 laipsnių temperatūroje su konvekcija 16-20 minučių, kol paruduos.
18 minSumaišykite medų su vandeniu ir, vos išėmus pyragėlius iš orkaitės, patepkite juos šiuo saldžiu medaus sirupu.
Leiskite pyragėliams šiek tiek atvėsti ant grotelių.
12 min
Kas buvo pakeista
Tešlai vietoje alyvuogių aliejaus naudotas Rapsų aliejus, labiau įprastas vietos virtuvėje.
Čia drožlėta mielinė tešla su morkų-datulių įdaru, suriesta mazgeliu, kad kepdama turėtų kur plėstis ir kur gražiai apsirausti. Visa laimė čia slypi dviejose vietose: kaip pakyla tešla ir kiek drėgnas yra morkų kremas. Jei kremas per skystas, mazgelis ims tekėti ir kepsi ne pyragėlį, o blyną su morka viduje.
Mielinė tešla kyla ne nuo laikrodžio, o nuo šilumos ir mielių aktyvumo. 35 laipsnių pienas – tai riba, kurią gali patikrinti pirštu: šiltas kaip vonia, ne kaip arbata. Karštesnis – mielės apdegs ir nekils, šaltesnis – snūduriuos valandų valandas. Buitinėje virtuvėje termometro gali ir neturėti, tada tiesiog patikrink ranka, tai patikimiau nei skaičius.
Antras kilimas po mazgelio suformavimo – ne kaprizas, o būtinybė: supjausčius ir suriešus tešlą, glitimo tinklas įsitempia, jam reikia atsipalaiduoti ir vėl prisipildyti oro, kitaip pyragėlis kepdamas liks kietas ir žemas. Matysi patį momentą – mazgelis taps pastebimai pūstesnis, beveik dvigubai, ir paviršius bus švelnesnis, be įtampos raukšlių.
Mielės – gyvas organizmas, ne milteliai iš principo. 25 g šviežių mielių reiškia, kad jos turi kvepėti duona, o ne pelėsiu, ir lengvai trupėti tarp pirštų. Jei turi tik sausų mielių, imk maždaug trečdalį kiekio ir beriek tiesiai į miltus, nebemaišyk su pienu atskirai – skirtingas mechanizmas, skirtinga pradžia.
Dviejų rūšių miltai čia ne dėl mados. Viso grūdo miltai duoda skonį ir šiek tiek sunkumo, bet patys vieni glitimo tinklo gerai neišaugins – jame per daug sėlenų, kurios tą tinklą kapoja. Todėl dedi juos pirmus, mažesniu kiekiu, o paskui papildai baltais miltais, kurie suteikia tešlai tąsumą. Jei turi tik baltų miltų – tešla bus šviesesnė, bet nenukentės, tik duok kiek daugiau laiko kilimui, nes sėlenų svoris, kuris šiaip spartina glitimo plyšimą (taigi ir kilimą laisvinant struktūrą), dingsta.
Morkos verda iki minkštumo, kurią matai durdamas peiliu – jis turi įeiti be pasipriešinimo, bet morka neturi virsti vandeniniu skystimu. Jei viri per ilgai, kremas bus per šlapias, ir čia slypi dažniausia šio recepto klaida: žmonės mano, kad kaltas per didelis kepimo karštis, kai iš tikrųjų kaltas per drėgnas įdaras, kuris tiesiog neturi kur išgaruoti per 18 minučių.
Datulės čia ne saldiklis, o drėgmės ir tąsumo šaltinis – jos suriša kremą, kad jis netekėtų. Jei neturi datulių, imk ką nors panašiai tirštą ir saldų be papildomo skysčio – džiovintas slyvas tiks, obuolių uogienė – jau ne, nes prideda vandens ten, kur jo nereikia.
Cinamonas ir kardamonas – tai ne egzotika dėl egzotikos, o derinys, kuris istoriškai keliavo prekybos keliais į Šiaurės Europą kaip prabangos prieskoniai, ir šventiniuose pyraguose įsitvirtino būtent todėl, kad buvo brangūs – puošni duona šventei. Šiandien jie prieinami, bet funkcija ta pati: paslėpti virtos morkos paprastumą po kažkuo šventišku.
Kai kas sako, kad mazgelį reikia riešti kuo tvirčiau, kad neišsiristų kepant. Ne, nes tešla kepdama vis tiek plėsis, ir jei mazgas per įtemptas, jis tiesiog plyš vienoje vietoje, o ne tolygiai pasipūs. Riesk laisvai, kaip raištum nerištą kaklaraištį – tešla pati susitvarkys garais iš vidaus.
Orkaitė su konvekcija būtina šiam auksiniam vienodam paviršiui, nes konvekcija sausina orą aplink pyragėlį ir vienodai jį apdžiovina iš visų pusių. Jei turi tik įprastą orkaitę, kepk tuo pačiu laipsniu, bet stebėk apačią – be oro srauto ji dažnai paruduoja greičiau nei viršus, tad gali tekti apversti skardą per pusę laiko.
Medaus sirupas ant karštų pyragėlių veikia kaip garų kamštis: karštis uždaro drėgmę po plonu saldžiu sluoksniu, todėl paviršius blizga ir nelieka sausas. Tepk iš karto, kol garas dar kyla, vėliau sirupas tiesiog gulės ant viršaus nerezgdamas.
Kantrybė čia – ne frazė, o ingredientas lygiai taip pat, kaip miltai. Du kilimai iš viso trunka arti dviejų su puse valandos, ir jų paskubinti negalima nieko nepraradus – tik šiluma leidžia, laikrodis ne.