DI nuotraukaSicilijos piniolata
Traškūs skrudinti tešlos kamuoliukai, apvelti meduje — saldus sicilietiškas skanėstas.
Žymos nustatomos automatiškai iš ingredientų ir gali būti neteisingos. Jei tai svarbu, patikrinkite pakuotę.
Ingredientai
- 3 vnt. Kiaušiniai
- 250 ml Pienas
- 3 šaukštas Cukrus
- 1 šaukštas Rapsų aliejus
- 1/2 pakuotė Kepimo milteliai
- Kvietiniai miltai pagal poreikį
- Rapsų aliejus kepimui, pagal poreikį
- Medus pagal skonį
Žingsniai
Mikseriu išplakite kiaušinius su cukrumi iki vientisos masės.
Įpilkite pieno, suberkite kepimo miltelius bei aliejų ir išmaišykite.
Pamažu berkite miltus, minkydami tešlą, kol ji taps pakankamai tiršta.
Puode įkaitinkite rapsų aliejų.
Arbatiniu šaukšteliu semkite tešlą ir atsargiai leiskite ją į įkaitusį aliejų.
Kepkite tešlos kamuoliukus iki auksinės spalvos.
Iškeptus kamuoliukus sudėkite ant popierinio rankšluosčio, kad nuvarvėtų perteklinis aliejus.
Keptuvėje ištirpinkite medų, suberkite kepintus tešlos kamuoliukus ir atsargiai išmaišykite.
Patiekite nedidelėje lėkštutėje.
Piniolata — tai iš esmės gilaus kepimo spurgelės, apvoliotos šiltame meduje. Niekas čia nėra sudėtinga, bet visa sėkmė slypi dviejuose dalykuose: tešlos tirštume ir aliejaus temperatūroje. Jei tešla per skysta, kamuoliukai išsilygins kepdami ir taps blynais, o ne rutuliukais. Jei aliejus per šaltas — tešla jį sugers ir gausi riebius akmenukus, ne traškius kąsnelius.
Kodėl kepama rutuliukais, o ne vienu dideliu blynu? Nes čia veikia paviršiaus ir tūrio santykis — mažas gabaliukas apskrunda iš visų pusių per kelias sekundes, kol vidus dar lieka minkštas ir purus nuo kepimo miltelių. Tai tas pats principas, kodėl spurgas visada darai mažus, o ne kepi vieną didelį blyną giliame aliejuje.
Medus čia atlieka dvi funkcijas: suteikia saldumą ir sukuria lipnią plutelę, kuri laiko kamuoliukus kartu ir neleidžia aliejaus likučiams jaustis liežuviu. Būtent todėl medus turi būti tik ištirpintas, ne užvirintas — perkaitintas jis karamelizuojasi ir sukietėja, o tau reikia skysto, tekančio sluoksnio.
Ant buitinės viryklės šis receptas visiškai pakeliamas, tereikia stebėti ne laikrodį, o kamuoliukų spalvą ir aliejaus elgesį — kaip jis burbuliuoja įmetus tešlą.
Kiaušiniai ir cukrus plakami kartu, kol masė tampa vientisa ir šiek tiek paplinta — tai suteikia tešlai orumo, nes plakimas įmuša oro burbuliukus, kurie vėliau padeda kepimo milteliams tešlą pakelti. Jei kiaušinius tiesiog sumaišytum su cukrumi šakute, neplakęs, piniolata liks sunkesnė, tankesnė.
Pienas ir aliejus tešloje atlieka skirtingus darbus: pienas duoda drėgmę ir švelnų skonį, aliejus — minkštumą, kad kamuoliukai nebūtų sausi viduje. Jei pieno neturi, gali imti bet kokį skystą pieno produktą panašaus riebumo — kriterijus čia yra skystumas ir neutralus skonis, kad nenustelbtų medaus.
Kepimo milteliai — tai, kas paverčia tešlą pūsta, o ne tankia. Čia svarbu nepersistengti su jų kiekiu: per daug ir kamuoliukai gali turėti kartoko prieskonio, per mažai — liks sunkūs, beveik kaip duonos trupiniai. Pusė pakelio yra orientacinis kiekis, nes pakeliai skiriasi dydžiu — svarbiau yra rezultatas: tešla, pakelta, švelniai purptelėjusi, kai į ją įmaišai.
Miltų kiekis receptuose dažnai nenurodomas tiksliai, ir tai ne aplaidumas, o sąžiningumas — miltų drėgmės sugėrimas priklauso nuo jų rūšies ir oro drėgmės virtuvėje. Tešlos tirštumą matai ranka: kai ji nebeplinta pati, o laiko formą, kurią jai duodi šaukšteliu, tada ji paruošta. Per skysta tešla kepdama išsilygins, per tiršta — duos sunkius, sausus kamuoliukus.
Aliejaus temperatūrą gali patikrinti be termometro: įmesk mažą gabalėlį tešlos — jei jis iškart apsupamas burbuliukų ir pradeda kilti į paviršių, aliejus pasiruošęs. Jei tešla nugrimzta ir ilgai guli dugne, aliejus dar per šaltas ir kamuoliukai jį sugers. Kai kas sako, kad aliejų reikia įkaitinti kuo labiau, kad kepimas vyktų greičiau. Ne, nes per karštas aliejus apskrudina paviršių per kelias sekundes, o vidus lieka žalias nuo tešlos — gauni auksinį kamuoliuką su neiškepusiu centru.
Medaus kiekis nurodytas „pagal skonį“, ir tai teisinga, nes medaus saldumas ir tirštumas skiriasi priklausomai nuo rūšies — tamsesnis gėlių medus bus intensyvesnis, šviesesnis — švelnesnis, todėl reikės daugiau. Jei medaus neturi, ieškok ko nors, kas šyla iki skystos, lipnios konsistencijos ir duoda saldumą be aštraus prieskonio — klevų sirupas čia tiktų pagal tą patį principą, nors skonis, žinoma, bus kitoks. Šis saldainis gimė ten, kur medus buvo pigesnis ir prieinamesnis nei cukraus sirupai — tai paprastas kaimo saldumynas, nereikalaujantis nei orkaitės, nei ilgo laukimo, tik kantrybės stovint prie puodo ir stebint kiekvieną kamuoliuką atskirai.