DI nuotraukaTunas su bulvėmis ir svogūnais
Keptas orkaitėje tunas su bulvėmis, svogūnais ir apelsinų sultimis — lengvas žuvies patiekalas.
Žymos nustatomos automatiškai iš ingredientų ir gali būti neteisingos. Jei tai svarbu, patikrinkite pakuotę.
Ingredientai
- 500 g Tunas
- 400 g Bulvės
- 1 vnt. Baltasis svogūnas
- 2 vnt. Apelsinas
- 250 ml Baltasis vynas
- Raudonėlis pagal skonį
- Alyvuogių aliejus pagal skonį
- Druska pagal skonį
- Juodieji pipirai pagal skonį
Žingsniai
Bulves nuvalyti, nuplauti, nusausinti ir supjaustyti plonais griežinėliais.
Bulves sudėti į puodą su šaltu vandeniu ir virti.
5 minAtsargiai nukošti bulves, praskalauti šaltu vandeniu, kad nusiplautų krakmolas, ir pagardinti 4 valgomaisiais šaukštais alyvuogių aliejaus.
Svogūną nuvalyti ir supjaustyti plonais skrituliukais.
Troškinti svogūną keptuvėje su alyvuogių aliejumi, vandeniu, druska, pipirais ir raudonėliu.
10 minLeisti svogūnui atvėsti.
Tuną marinuoti apelsinų sultyse.
30 minNupilti skystį nuo tuno.
Skardą išklojus kepimo popieriumi, sudėti tuno gabalus, pagardinti druska ir pipirais.
Uždengti tuną troškintu svogūnu ir bulvėmis, apšlakstyti vynu ir alyvuogių aliejumi.
Kepti orkaitėje 200 laipsnių temperatūroje.
25 min
Čia tunas, keptas orkaitėje su bulvių ir svogūnų „antklode“, marinuotas apelsinų sultyse. Idėja paprasta: žuvis kepa uždaryta tarp drėgnų sluoksnių, todėl išlieka sultinga, o viršuje susidaro šviesiai auksinė, lipni plutelė nuo vyno ir aliejaus.
Sėkmė priklauso nuo trijų dalykų. Pirma, kiek drėgmės pasilieka tune, kai nupilsi apelsinų sultis. Antra, ar bulvės iš pradžių tik pusiau suvirtos, o ne iškeptos iki galo. Trečia, ar orkaitės karštis pasiekia žuvį pakankamai greitai, kad ji neišdžiūtų, kol viršus paruduoja.
Tunas čia nėra kepamas kaip steikas su pluta — jis troškinamas garuose, kuriuos sukuria vynas, svogūnas ir bulvės virš jo. Tai visiškai kita logika nei keptuvėje keptas tunas, ir būtent todėl jis gali iškepti kiaurai, nesusigadinęs tekstūros.
Bulvės pjaustomos plonai ir verdamos tik iki pusės, nes jos vėliau dar 25 minutes kepa orkaitėje, uodegoje ant žuvies garų. Jei suvirtum jas iki galo, viršuje jos subyrėtų į košę, o apačioje, prie žuvies, taip ir neprisigertų skonio. Požymis, kad bulvė pasiruošusi trauktis iš puodo — peilis ar šakutė įsminga be pastangų, bet griežinėlis dar nelūžta, kai jį pakeli.
Krakmolo nuplovimas po virimo nėra kaprisas. Jei bulvės liktų lipnios nuo krakmolo, orkaitėje jos sukeptų į vieną masę, o ne gultų atskirais sluoksniais, per kuriuos garai galėtų laisvai pereiti prie žuvies. Čia veikia ta pati logika, kodėl bulvinius blynus reikia nusausinti — krakmolas be reikalo sutraukia visą drėgmę į vieną vietą.
Svogūnas troškinamas iš anksto, su vandeniu, ne aliejuje iki rusvumo. Tikslas — kad jis būtų minkštas ir saldus, bet neįgautų kepinio skonio, kuris orkaitėje dar sustiprėtų ir nustelbtų žuvį. Baltasis svogūnas tinka, nes jis švelnesnis ir mažiau aštrus nei geltonasis; jei po ranka tik geltonasis, troškinimo laiką reikia pratęsti, kol jis taip pat atvėsta minkštumu, o ne kvapu.
Apelsinų sultys tunui — ne tam, kad suteiktų ryškų citrusinį skonį, o kad rūgštis švelniai paveiktų žuvies baltymą, padarytų jį jautresnį ir drėgnesnį kepant. Trisdešimt minučių yra apatinė riba: jei žuvis storesnė nei dviejų pirštų, palik ilgiau, iki valandos, bet ne per naktį — per ilgai marinuota rūgštyje žuvis tampa gumuota, panašiai kaip per ilgai citrinoje marinuota ceviche.
Vynas ir aliejus apšlakstomi ant viršaus prieš kepimą tam, kad sukurtų garą tarp bulvių ir svogūno sluoksnio — tai ir yra tas „uždaras“ kepimas, apie kurį buvo kalbėta pradžioje. Jei vyno neturi, tinka bet koks rūgštus, skaidrus skystis, kuris išgaruodamas neatsiveš savo stipraus skonio — balto vyno ir vandens mišinys su lašu citrinos sulčių veiks panašiai.
200 laipsnių orkaitėje yra temperatūra, kurioje bulvės viršuje gali paruduoti per 25 minutes, nesudegindamos žuvies apačioje — buitinė orkaitė šią temperatūrą paprastai pasiekia be problemų, bet verta žinoti, kad skirtumas tarp viršutinio ir vidurinio grotelių lygio šiuo atveju reiškia skirtumą tarp traškios ir drėgnos plutos. Jei nori patikrinti, ar žuvis jau iškepusi, žiūrėk ne į laikrodį, o į bulvių kraštus: kai jie pradeda rusvėti ir susitraukti, žuvis apačioje dažniausiai jau pasiekusi savo tašką.