DI nuotraukaTrešnių plumkeksas
Sultingas plumkeksas su trešnėmis — paprastas, kreminis pyragas kasdienei arbatai.
Žymos nustatomos automatiškai iš ingredientų ir gali būti neteisingos. Jei tai svarbu, patikrinkite pakuotę.
Ingredientai
- 350 g Trešnės
- 200 g Kvietiniai miltai
- 180 g Sviestas
- 50 g Bulvių krakmolas
- 1 vnt. Kepimo milteliai
- 1 vnt. Vanilinas
- 3 vnt. Kiaušiniai
- 180 g Cukrus
- Druska pagal skonį
- Cukraus pudra pagal skonį
Žingsniai
Suminkštintą sviestą su cukrumi ištriname plakikliu.
Po vieną dedame kiaušinius, druską ir vaniliną, išmaišome iki vientisos kreminės masės.
Atskirame dubenėlyje sumaišome miltus, kepimo miltelius ir krakmolą, pamažu suberiame į kremą.
Nuplauname trešnes ir išimame kauliukus, atsargiai įpjaudami iš šono.
Sudedame trešnes į maišelį, pabarstome miltais ir pakratome, kol uogos apsivelia miltais.
Formą ištepame sviestu ir išklojame kepimo popieriumi.
Supilame pusę tešlos, išlyginame, sudedame pusę trešnių, lengvai paspausdami.
Užpilame likusią tešlą ir sudedame likusias trešnes.
Kepame įkaitintoje orkaitėje su konvekcija 160 laipsnių temperatūroje 1 valandą.
60 minPatikriname gatavumą mediniu pagaliuku; jei reikia, kepame dar 5–10 minučių.
Išimame iš orkaitės ir leidžiame atvėsti iki kambario temperatūros prieš išimant iš formos.
Atsargiai apverčiame plumkeksą, kad jis nesutrūktų.
Prieš patiekiant pabarstome cukraus pudra per sietelį.
Plumkeksas yra kremo ir tešlos pusiausvyros reikalas, o ne vien kepinys su uogomis. Sviestą su cukru plakame ne dėl gražumo, o kad į masę įsimuštų oras – tie oro burbuliukai vėliau pakels kepinį orkaitėje. Jei sviestas šaltas, jis nesusijungia su cukrumi tolygiai, masė lieka grūdėta, ir duonelė po kepimo išeina tanki, sunki.
Kiaušinius dedame po vieną ne iš įpročio, o todėl, kad riebalai (sviestas) ir vanduo (kiaušinis) sunkiai sutinka. Vienu kartu suplaktas kiaušinis gali „sutraukyti“ kremą – matysi, masė staiga taps grūdėta, lyg kreida. Po vieną duodame laiko emulsijai susiformuoti.
Trešnių apvoliojimas miltuose – ne dekoratyvus žingsnis. Uogos kepimo metu išskiria sultis, o sultys skiedžia tešlą aplink save. Miltų sluoksnis sugeria dalį drėgmės ir sulaiko uogą vietoje, kad ji nenugrimztų į dugną. Be šito žingsnio gausi duonos sluoksnį apačioje ir uogas viršuje – tešla bus pažeista, ne uoga.
Sėkmė čia priklauso nuo trijų dalykų: ar sviesto-cukraus kremas pakankamai įpurstytas oro, ar tešla nebuvo maišoma per ilgai po miltų įdėjimo (tada susidaro glitimas, ir kepinys kietėja), ir ar kepimas baigiamas pagal ženklą, o ne pagal laikrodį.
Sviestas – pagrindas, kuriantis struktūrą. Jis turi būti minkštas kaip plastilinas, bet ne tirpstantis – jei buto virtuvėje per šilta ir sviestas pradeda tekėti, kremas neprisigers oro ir plumkeksas bus plokščias. Kai kas sako, kad sviestą reikia tirpinti, taip greičiau. Ne, nes tirpintas sviestas jau prarado galimybę sulaikyti orą, ir duona išeis plokščia, riebi, be poringumo.
Cukrus čia ne tik saldumui – jis padeda sviestą „suplakti“, veikia kaip abrazyvas, kuris smulkina sviesto gabaliukus ir leidžia orui patekti tarp jų. Jei neturi baltojo cukraus, gali imti rudąjį, kriterijus – kad jis būtų sausas, nedrėgnas, kitaip tešla taps per skysta.
Miltai su krakmolu ir kepimo milteliais – trejybė, kuri duoda tekstūrą. Krakmolas čia svarbus, nes jis „praretina“ glitimą, kepinys išeina trapesnis, mažiau duoniškas. Jei krakmolo neturi, kriterijus pakaitalui – ieškok smulkaus, be skonio, sausinančio miltelio; bulvių krakmolas tinka geriausiai, kukurūzų krakmolas taip pat veiks.
Kiaušiniai – jungiamoji medžiaga ir drėgmės šaltinis vienu metu. Turi būti kambario temperatūros, ne iš šaldytuvo – šaltas kiaušinis sušaldo sviesto riebalus mažais gumuliukais, ir kremas praranda vientisumą.
Trešnės – šio recepto siela, bet ir jo rizika. Šviežios, kietokos uogos geriau laiko formą kepant, nei per prinokusios, minkštos – pastarosios ištirpsta į tešlą ir duoda pilkšvą dėmę vietoje uogos. Jei šviežių trešnių nėra, kriterijus pakaitalui – imk vaisių, kuris išlaiko formą karštyje ir neišskiria per daug sulčių iš karto; vyšnios be kauliukų ar tvirtos slyvos skiltelėmis tiktų panašiai, nors skonis, žinoma, pasikeis.
Kepimo miltelių kiekis šiame recepte priklauso nuo krakmolo kiekio – kuo daugiau krakmolo, tuo sunkiau tešlai kilti pačiai, todėl kepimo milteliai čia ne formalumas, o būtinybė. Buitinėje orkaitėje, be konvekcijos ventiliatoriaus, šis kepinys gali kepti netolygiai – vidurys liks žalias, kol kraštai jau rusvi. Jei konvekcijos nėra, orkaitę reikia pasukti per pusę kepimo laiko ir stebėti kraštus akylai.
Kantrybė čia – ingredientas ne mažiau svarbus už sviestą. Ataušinimas formoje prieš išverčiant nėra formalumas: karštas plumkeksas viduje dar tebėra minkštas, keliamas karkasas dar nesustingęs, ir bandant išimti per anksti jis tiesiog sulūš pusiau.
·