DI nuotraukaKepta žiedinio kopūsto galva
Visa žiedinio kopūsto galva, kepta orkaitėje su citrinos sviestu, pagardinta parmezanu ir petražolėmis.
Žymos nustatomos automatiškai iš ingredientų ir gali būti neteisingos. Jei tai svarbu, patikrinkite pakuotę.
Ingredientai
- 1 vnt. Žiedinis kopūstas
- 2 šaukštas Sviestas kambario temperatūros
- 1 vnt. Citrina smulkiai tarkuota žievelė
- Druska
- Juodieji pipirai švieži, malti
- 30 g Parmezanas šviežiai tarkuotas
- 1 ryšulėlis Petražolės smulkiai pjaustytos
Žingsniai
Nuplaukite žiedinį kopūstą, pašalinkite lapus ir nusausinkite galvą švaria šluoste.
Sumaišykite sviestą su citrinos žievele ir nedidele žiupsnele druskos.
Paskleiskite citrininį sviestą ant visos kopūsto galvos, norėdami galite patarkuoti dar daugiau citrinos žievelės.
Pagardinkite druska ir šviežiai maltais pipirais.
Kepkite kopūstą įkaitintoje orkaitėje su konvekcija 175 laipsnių temperatūroje 35–45 minutes, kol galva iš viršaus taps auksinė.
40 minPrieš patiekdami pagardinkite parmezanu ir petražolėmis.
Čia visa žiedinio kopūsto galva kepama kaip mažas kepsnys – nepjaustyta, nevirta, tik apibarstyta ir į orkaitę. Idėja paprasta: kopūstas iš vidaus turi daug drėgmės, todėl jam nereikia papildomo skysčio – orkaitės karštis jį kepa savo sultyse, o paviršius tuo metu džiūsta ir rudėja. Sėkmė priklauso nuo dviejų dalykų: ar galva pakankamai arti ugnies šaltinio ir viršuje, kad paviršius spėtų paruduoti, ir ar orkaitė tikrai pasiekė nurodytą temperatūrą prieš dedant kopūstą vidun – šaltai orkaitei kopūstas tiesiog troškinsis, o ne keps.
Citrininis sviestas čia nėra vien skonis. Riebalas ant paviršiaus veikia kaip laidininkas karščiui – be jo sausi daigeliai tiesiog apdegtų, nespėję suminkštėti viduje. Druska sviestuje ištraukia šiek tiek drėgmės iš paviršiaus, todėl jis greičiau rusvėja, o ne tiesiog kepa garuose.
Patiekalo sėkmė matoma, ne skaičiuojama: viršus turi tapti auksinis, beveik rusvas vietomis, o peiliu ar iešmeliu įbedus į storiausią vidurio dalį, jis turi įeiti lengvai, be pasipriešinimo. Jei peilis vis dar jaučia kietą šerdį – kopūstas kepa toliau, nesvarbu, kiek minučių jau praėjo.
Žiedinis kopūstas čia imamas visas, nepjaustytas – tai svarbu, nes jo struktūra iš prigimties kempinė: daug oro tarpų tarp žiedynėlių. Pjaustytas jis greitai išdžiūtų kepant, o visa galva išlaiko drėgmę ilgiau, nes vanduo turi nueiti ilgesnį kelią iki paviršiaus. Renkantis kopūstą, žiūrėkite, kad galva būtų tvirta, žiedynėliai tankiai sukibę, be rusvų dėmių – minkštas ar pažiręs kopūstas keps netolygiai.
Sviestas čia atlieka dvi funkcijas: riebalo, kuris padeda paviršiui rusvėti, ir citrinos žievelės laikiklio – pati žievelė per sausa, kad prikibtų prie kopūsto be riebalo. Jei sviesto neturite, tinka bet koks riebalas, kuris kambario temperatūroje tampa tepamas ir neturi stipraus savo skonio – pavyzdžiui, minkštas margarinas ar net alyvuogių aliejus, sumaišytas su žievele, tiesiog jį reikės šiek tiek apgaubti šaukštu, nes jis nesilaikys taip tvirtai kaip sviestas.
Citrinos žievelė duoda aromatą, bet ne rūgštį – sultys čia nenaudojamos sąmoningai, nes rūgštis ant karšto paviršiaus degtų ir kartėtų. Jei citrinos neturite, tinka bet kuris aromatinis elementas, kuris turi stiprų kvapą, bet mažai drėgmės – pavyzdžiui, smulkiai tarkuota apelsino žievelė arba sausos žolelės, įmaišytos į sviestą.
Parmezanas ir petražolės dedami tik pabaigoje, ne prieš kepimą – sūris orkaitėje degtų ir virstų kartaus skonio pluta, o petražolės tiesiog nudžiūtų. Jei parmezano neturite, ieškokite kieto, sūraus, gerai trinamo sūrio – tinka bet kuris brandintas, trapus sūris, kuris netirpsta į tyrę, o lieka granulėmis.
Lietuviškoje virtuvėje žiedinis kopūstas dažniausiai patenka į puodą virti arba į kiaušinienę, retai – į orkaitę ištisa galva. Čia nėra magijos, tik kitoks metodas: orkaitė leidžia kopūstui išlaikyti savo formą ir tekstūrą, o ne suirti kaip verdant vandenyje. Kai kas sako, kad žiedinis kopūstas visada turi būti pirma apvirtas, kad greičiau iškeptų. Ne, nes tada jis orkaitėje tiesiog peršąla iš vidaus ir praranda tą trapią, bet minkštą tekstūrą, kurios čia siekiama – virimas ir kepimas duoda du skirtingus rezultatus, ne vieną paspartintą.
Buitinė orkaitė čia svarbi: jei neturite konvekcijos funkcijos, kopūstas vis tiek iškeps, tik viršus gali rusvėti netolygiai – vieną pusę teks apsukti per vidurį kepimo. Kantrybė čia tikrai reikalinga: nepradėkite tikrintis po dvidešimties minučių, orkaitės durys praleidžia šilumą, ir kiekvienas atidarymas prailgina laiką kelioms minutėms.