DI nuotraukaBulvių apkepas su sūriu
Apkepas iš bulvių tyrės su mocarela, rūkyta skamorca ir parmezanu – puikus garnyras ar užkandis svečiams.
Žymos nustatomos automatiškai iš ingredientų ir gali būti neteisingos. Jei tai svarbu, patikrinkite pakuotę.
Ingredientai
- 1 kg Bulvės
- 2 vnt. Kiaušiniai
- 160 g Mocarela
- 150 g Rūkyta skamorca
- Alyvuogių aliejus pagal skonį
- 70 g Parmezanas
- Džiūvėsėliai pagal skonį
- Druska pagal skonį
- Juodieji pipirai pagal skonį
Žingsniai
Nuplauname bulves ir verdame plačiame puode, visiškai užpylę vandeniu, ne mažiau kaip 45 minutes, kol suminkštės.
45 minParuošiame mocarelą: nupilame skystį, supjaustome smulkiais gabaliukais ir atidedame ant kiaurasamčio.
Nupilame vandenį nuo išvirtų bulvių, atvėsiname ir nulupame.
Bulves sutriname per bulvių spaudą į didelį dubenį.
Į bulvių tyrę įmaišome kiaušinius, druską, juoduosius pipirus ir gerai išmaišome.
Sudedame mocarelą ir kubeliais supjaustytą skamorcą, išmaišome iki vientisos masės.
Stačiakampę kepimo formą ištepame alyvuogių aliejumi ir apibarstome džiūvėsėliais.
Sudedame bulvių ir sūrio masę į formą, išlyginame šaukštu ar mentele.
Viršų apibarstome parmezanu ir kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 30 minučių.
30 minGatavą apkepą šiek tiek atvėsiname ir patiekiame svečiams kambario temperatūroje.
Šitas apkepas yra bulvių košė, pavirtusi kažkuo tvirtesniu — ne per daug, tik tiek, kad laikytų formą ir galėtų gulėti ant lėkštės riekele, o ne tiesiog pliumptelėti. Mechanizmas paprastas: kiaušinis ir sūris daro tai, ko viena bulvė niekada nepadarytų — sucementuoja purią masę, kai ji atvėsta ir sutankėja orkaitėje. Jei suprasi šitą ryšį, pats recepto tekstas tampa beveik nebūtinas.
Sėkmė priklauso nuo trijų dalykų: kiek vandens liko bulvėse prieš trinant, ar sūris įmaišytas tolygiai, ir ar viršus orkaitėje spėjo paruduoti, o ne tik sušilti. Pirmi du nulemia tekstūrą viduje, trečias — ar apkepas atrodys baigtas, ar tiesiog pašildytas.
Kai kas sako, kad bulves reikia virti kuo ilgiau, kad „tikrai suminkštėtų“. Ne, nes perverta bulvė prisigeria vandens, o tas vanduo paskui neleis masei sutirštėti orkaitėje, kad ir kiek kiaušinių dėtum. Bulvė turi minkštėti, ne virsti kempine.
Kantrybė čia reikalinga dviem vietom: leisti bulvėms tikrai atvėsti prieš maišant su kiaušiniu, ir leisti apkepui kelias minutes pastovėti po orkaitės, kad sūris grįžtų iš skysto į sutvirtėjusį. Abi vietos dažniausiai apeinamos, ir abi tada atsikeršija.
Bulvės — pagrindas, ir jų būklė lemia viską kitą. Tinka bet kokia bulvė, kuri virdama byra, o ne lieka vandeninga; miltinga veislė čia geriau nei salotinė, nes turi mažiau drėgmės ir daugiau krakmolo, kuris pats savaime truputį riša masę. Po virimo svarbu ne tik atvėsinti, bet ir leisti garams išeiti — jei trinsi karštas, kiaušinis orkaitėje jas tiesiog išvirs į kiaušinienę su bulvių skoniu, o ne suriš į apkepą.
Kiaušiniai čia ne skoniui, o rišimui — tai baltymas, kuris orkaitės karštyje sukietėja ir laiko visą masę vientisą. Jei kada pritrūktų, kriterijus toks: reikia kažko, kas šąla karštyje ir turi baltymo. Daugiau kiaušinio trynio ar truputis miltų gali dalinai pavaduoti, bet rezultatas bus minkštesnis, mažiau "pjaustomas" riekelėmis.
Mocarela ir rūkyta skamorca atlieka skirtingus darbus. Mocarela ištirpsta beveik visiškai ir duoda tą tąsų, drėgną vidų; skamorca, būdama tvirtesnė ir rūkyta, išlaiko savo gabaliukus ir prideda sūrio bei dūmo skonio kišenes. Jei turi tik vieną sūrio rūšį po ranka, kriterijus: imk sūrį, kuris gerai tirpsta, kitą — kuris turi ryškesnį, sūresnį skonį ir nebijo karščio nesutirpdamas iki galo.
Parmezanas viršuje — ne skoniui giliai viduje, o paviršiaus darbui: jis skatina rudą, traškią plutelę, nes turi mažai drėgmės ir daug baltymo, kuris greitai karamelizuojasi. Čia tinka bet koks kietas, sausas, ilgai brandintas sūris — svarbu, kad jis būtų sausas, ne minkštas, nes minkštas sūris tik ištirps į skystį, o ne paruduos.
Džiūvėsėliai formos dugne — apsauga nuo defekto, kurio nematai iš anksto: prilipimo. Riebalai patys savaime nevisada užtenka, ypač buitinėje formoje su nelygiu dugnu, todėl smulkus trupinys sukuria barjerą tarp metalo ir masės. Jei neturi džiūvėsėlių, kriterijus: bet kas sausa ir smulku, kas nesudegs per 30 minučių — smulkiai trintos duonos plutos irgi tinka.
Dėl orkaitės — buitinė viryklė dažniausiai rodo temperatūrą netiksliai, ir 180 laipsnių vienoje orkaitėje gali reikšti kitokį karštį kitoje. Todėl tikras ženklas yra ne laikrodis, o paviršius: kai parmezanas iš šviesaus tampa aukso spalvos su tamsesniais lopinėliais, apkepas baigtas, net jei praėjo 25 ar 40 minučių. 30 minučių — tik apatinė riba, nuo kurios pradedi tikrinti akimis.